„Mes turime susidomėjimą (...) tomis techninėmis specifikacijomis, kurios yra paskelbtos. Turėjome ilgus pokalbius su potencialiais tiekėjais. Šiuo metu dar nėra pasibaigęs terminas, aš nenorėčiau sakyti, ar kažkas parodė susidomėjimą, ar ne. Bet pirminių pokalbių tikrai buvo daug“, – ketvirtadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė bendrovės SGD Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas Arūnas Molis.
Anot jo, jeigu potencialūs tiekėjai atitiktų nacionalinio saugumo interesus, jie galėtų pateikti pirminius siūlymus ir vėliau juos koreguoti.
„Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas teigia, kad Lietuva bet kuriuo atveju „be laivo neliks“, tačiau turint omenyje, kad jo biudžeto viršutinė riba yra 160 mln. eurų, mažai tikėtina, kad kas nors galėtų pasiūlyti naują laivą už tokią kainą.
„Opcijos teoriškai yra trys, bet praktiškai artimesnės dvi. Pirmoji, tai naujas laivas. (...) Gal kiek realesnės opcijos yra naudotas laivas. Vėlgi, tokių laivų pasaulyje yra, grubiai sakant, apie 30, tai nėra labai aktyvi rinka, bet teoriškai gali būti. Ir trečioji opcija – tai konvertuotas laivas, tai yra, tie laivai, kurie atgabena krovinį, kad ir į mūsų terminalą, juos taip pat galima konvertuoti į laivą-saugyklą, į įrenginį“, – sakė M. Navikas.
Jis pabrėžė, kad dabartinis laivas-saugykla „Independence“ yra numatytas kaip opcija sutartyje su jo nuomotoja „Hoegh LNG“ ir konkurse nedalyvauja, tačiau pastaroji bendrovė teoriškai galėtų dalyvauti konkurse su kitu laivu.
Anot M. Naviko, įsigijimo kaina yra tik vienas iš vertinimo elementų: kartu bus atsižvelgta, kiek kainuoja vieną ar kitą laivą išlaikyti, kiek kainuoja įgula ir kita.
A. Molis pastebėjo, kad rinkos dalyviai žino, už kiek „Klaipėdos nafta“ gali įsigyti dabartinį laivą-saugyklą ir todėl nėra lengva tikėtis kur kas pigesnių pasiūlymų.
„Visi supranta ir vertina, kad greičiausiai šitas laivas ir jo įsigijimo sąlygos yra pakankamai geros, švelniai tariant. Tai pasiūlyti dar geresnes sąlygas, na, net ir patyrusiems tiekėjams yra iššūkis“, – sakė jis.
„Klaipėdos naftos“ atstovai, pasiteiravus dėl galimybės pratęsti rugpjūčio 16 dieną pasibaigsiantį terminą paraiškoms, teigė, kad vargu, ar tam yra pagrindo, nes apie konkursą žinojo visi, kurie juo gali domėtis. Plačiau bendrovė situacijos nekomentavo.
„Pirma turėtume sulaukti tos (rugpjūčio) 16 dienos ir tada spręsime“, – sakė M. Navikas.
„Ar būtų prasmė pratęsinėti terminus ir pan.? Na, tam turbūt reikėtų turėti svarią priežastį. O ta svari priežastis, kad kažkas galbūt nežinojo, kad vyksta konkursas, kad vyksta vasarą, nespėjo pateikti paraiškos – negalėjo būti tokios situacijos. Pakankamai atsakingai sakome“, – argumentavo A. Molis.
„Su daugiau nei dešimčia potencialių tiekėjų buvo perkalbėta rinkos tyrimo ir oficialios rinkos konsultacijos laikotarpiu“, – komentavo jis.
A. Molis teigė, kad žvelgiant į tolesnę perspektyvą, po 2044 metų, neatmestina galimybė, jog būsimasis terminalo laivas-saugykla bus naudojamas transportuoti dujoms.
„Neturime tokių precedentų, kad laivo veikimo resursas yra griežtą apibrėžtą laikotarpį. Turime tokį teorinį įsivaizdavimą, kad laivas turėtų veikti 30-35 metus. Pasibaigus šitam terminui teoriškai šitas laivas turėtų būti pabaigęs savo resursą, bet iš principo, laivams jų veikimo resursas gali būti ir pratęstas“, – sakė A. Molis.
„Dėl to, iš tikrųjų šitas laivas teoriškai čionai galėtų pasilikti ir po 2044 metų su ta pačia funkcija, lygiai taip pat jis galėtų pradėti vykdyti kitas funkcijas: veikti kaip dujovežis, galbūt veikti kaip elektros energijos generatorius“, – pridūrė jis.
BNS trečiadienį kalbinti energetikos ekspertai teigė, kad įmonė gali sulaukti pasiūlymų, tačiau jų nebus daug.
Bendrovė tikisi stabilaus dujų poreikio ateityje
„Klaipėdos naftos“ SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigia, jog terminalas Klaipėdoje ateityje vaidins ypač reikšmingą vaidmenį, nes regione gamtinių dujų vartojimas iki 2030 metų išliks panašaus lygio kaip dabar, o kalbant apie savo energetiką dekarbonizuojančią Lenkiją – joje dar ir augs.
„Jie (Lenkija – BNS) prognozuoja, kad per artimiausius dešimt metų gamtinių dujų vartojimas augs dar 10 mlrd. kubinių metrų, kai jau šiandien Lenkija suvartoja apie 20 mlrd. kub. metrų“, – sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.
Ji teigė, kad kitąmet pradėsianti veiksianti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis GIPL sudarys galimybę patiekti iki 1,9 mlrd. kubinių metrų į Lenkijos rinką (technologiškai maksimaliai Klaipėdos terminalas per metus galėtų išdujinti 3,75 mlrd. kub. metrų).
Pasak jos, Lietuvoje gamtinių dujų vartojimas šį dešimtmetį turėtų išlikti stabilus.
„Numatoma, kad ir užsitikrinant elektros gamybos poreikius, be jokios abejonės, nauji pajėgumai bus plečiami su atsinaujinančiais ištekliais, tačiau juos reikia subalansuoti ir gamtinės dujos yra kaip puikiausia alternatyva“, – kalbėjo J. Šilinskaitė-Venslovienė.
A. Molis sako, jog nėra pagrįsta nuomonė, jog elektros ar kitos energijos gamyba iš dujų konkuruoja su generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Gamtinės dujos iš principo įgalina elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Kuo daugiau mes turėsime rezervo, balansavimo pajėgumų, tuo labiau mes galėsime plėtoti vėją, saulę“, – kalbėjo A. Molis.
Pasiteiravus, kiek gali realizuotis lūkesčiai dėl terminalo panaudojimo Lenkijos poreikiams ar vietinei Lietuvos elektros generacijai, J. Šilinskaitė-Venslovienė sakė, kad reikia palaukti GIPL veikimo ir sprendimų dėl paties Klaipėdos terminalo.
„Naudojimosi terminalu įsipareigojimai galėtų būti priimami jau tiktai tada, kai bus veikianti jungtis, kai bus aiški Klaipėdos terminalo kainodara. Mes ketiname peržiūrėti kainodarą ir pajėgumų rezervavimo procesus“, – BNS sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.
Kalbėdama apie Lietuvos elektros gamybą ji teigė abejojanti, kad šalyje atsiras naujų dujinių gamybos pajėgumų, veikiausiai bus išnaudojami dabartiniai. Kitaip tariant, kalbama apie Elektrėnų komplekso blokus.
„Nemanau, kad Lietuva investuos į naujų gamybos pajėgumų statybą. Manytume tikriausiai, kad tiesiog bus efektyviai išnaudojami dabar turimi gamybiniai pajėgumai“, – sakė „Klaipėdos naftos“ SGD komercijos skyriaus vadovė.
Paklausus, ar politinės įtampos su Baltarusija gali lemti rizikų Lietuvos apsirūpinimui dujomis, „Klaipėdos naftos atstovai“ teigė, jog terminalas pajėgus visiškai aprūpinti šalį dujomis, jeigu nutrūktų „Gazpromo“ dujų tranzitas iš Rusijos per Baltarusiją.
„Be jokios abejonės, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti visus Lietuvos gamtinių dujų vartotojų poreikius“, – žurnalistams sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.
Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ liepą paskelbė laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) pirkimo konkursą ir paraiškų laukia iki rugpjūčio 16 dienos.
Pasak operatorės, laukiama pasiūlymų, kurie bus lyginami su dabar Klaipėdoje stovinčio laivo „Independence“ galimo išpirkimo (opciono) verte, pasirenkant ekonomiškai naudingiausią siūlymą.
„Klaipėdos nafta“ pati yra pripažinusi, kad FSRU tiekėjų skaičius yra palyginti siauras, o rinka – nišinė, todėl galimų alternatyvių pasiūlymų skaičius gali būti ribotas.
Pasak bendrovės konkurso rezultatai turėtų parodyti, ar rinkoje yra geresnių alternatyvų nei opcionas įsigyti „Independence“. Kokį laivą-saugyklą įsigyti, Lietuva turi nuspręsti iki 2022 metų gruodžio.
Šiaurės investicijų bankas (NIB) yra paskolinęs „Klaipėdos naftai“ iki 160 mln. eurų SGD laivo įsigijimui ir dar 134,1 mln. eurų – laivo nuomos mokesčiui, paskirstant jį iki 2044 metų.
„Independence“ į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė 2014 metų spalį. Terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios.