Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė dar paėjusį ketvirtadienį tvirtino, kad Klaipėdos SGD terminalo nepakaktų dujomis aprūpinti visas tris Baltijos šalis. Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį šeštadienį LRT jau pareiškė, kad terminalo pakaktų tiek Lietuvos, tiek jos kaimynių poreikiams.
BNS skaičiavimai rodo, kad dirbdamas, pavyzdžiui, mažesniu nei 41 teravatvalandės (maksimalus jo pajėgumas – 44,6 TWh) pajėgumu – maždaug tiek dujų 2020 ir 2021 metais buvo suvartota trijose Baltijos šalyse – SGD terminalas visų trijų Baltijos šalių dujomis aprūpinti negalėtų.
Kai kurie Latvijos ekspertai, be to, mano, kad Baltijos šalys yra bendroje dujų rinkoje su Suomija ir todėl Klaipėdos SGD terminalas negalėtų užtikrinti viso regiono dujų poreikio, tačiau dalis Lietuvos ekspertų teigia neįžvelgiantys bendros Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkos politikos – Lietuvai geriau žiūrėti į Lenkiją, nes jos potencialas labiau orientuotas į Vakarus.
Estijos politikai jau kurį laiką gaivina diskusijas dėl antro Baltijos šalių SGD terminalo, tokiai idėjai linkę pritarti ir latviai. Lietuvos premjerė mano, kad kaimynai gali ir turi apie tai kalbėti.
Klaipėdos SGD terminalo trims Baltijos šalims pakaktų tik teoriškai
Pirmoji apie nutrauktą rusiškų dujų importą šeštadienį pranešė Lietuva – dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenimis, šeštadienį rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per vamzdynu Lietuvos ir Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 megavatvalandžių (MWh).
Apie tai, kad rusiškos dujos nebeteka į Latviją bei Estiją, sekmadienį pranešė ir Latvijos dujotiekių operatorės ir Inčukalnio požeminės dujų saugyklos valdytojos „Conexus Baltic Grid“ vadovas. Jos ir Estijos elektros ir dujų perdavimo operatorės „Elering“ duomenys patvirtina, jog nuo balandžio 1 dienos dujų importas per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija buvo lygus 0 MWh.
Pasak „Conexus Baltic Grid“ vadovo Uldžio Bariso, Baltijos rinkos poreikiams bus naudojamos Inčukalnio saugyklos, kurioje bus saugomos tik per Klaipėdą importuojamos SGD, atsargos (ji talpina iki 24 TWh dujų). Lietuvos Energetikos ministerijos teigimu, visas šalies dujų poreikis bus patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą, kurį kas mėnesį pasieks po tris didelius krovinius.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę BNS teigė, kad Klaipėdos SGD terminalą turinti Lietuva galėtų būti „lemiantis žaidėjas“, trims Baltijos šalims atsisakant rusiškų dujų.
„Latvija ir Estija galėtų apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš Lietuvos, atsisakiusios rusiškų dujų. (...) Latvijos ir Estijos pozicija iš esmės priklausytų nuo Lietuvos pozicijos – Lietuvai atsisakius gamtinių dujų iš Rusijos, tai būtų stiprus impulsas Latvijai ir Estijai žengti tą patį žingsnį – turiu galvoje politiškai, reputacine prasme. Ir, be abejo, tai priklausytų nuo to, kiek Lietuva įsipareigotų užtikrinti gamtinių dujų tiekimą Latvijai ar Estijai, užtikrinti jų ekonominius poreikius“, – BNS teigė A. Sekmokas.
Energetikos ekspertas įsitikinęs – Klaipėdos SGD terminalas galėtų visiškai patenkinti visų trijų Baltijos šalių dujų poreikį.
„Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas, nekalbu apie jungtį su Lenkija, pilnai padengia visų trijų Baltijos šalių poreikius. Maksimalus terminalo apkrovimas Klaipėdoje leidžia pilnai patenkinti Lietuvos, Latvijos ar Estijos poreikius“, – tvirtino A. Sekmokas.
Tai, kad ekstremaliu atveju Klaipėdos SGD terminalas galėtų aprūpinti visas tris Baltijos šalis, neseniai teigė ir buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak nepriklausomo Latvijos energetikos eksperto, buvusio šios šalies energetikos ministro Jurio Ozolinio, dujų tiekėjams visose trijose Baltijos šalyse turint prieigą prie Klaipėdos SGD terminalo, o kartu ir pasaulinės SGD rinkos, terminalas „teoriškai“ galėtų aprūpinti Lietuvą, Latviją ir Estiją.
„Jeigu mes imsime tik tris Baltijos valstybes, tada taip, kadangi Klaipėdos SGD terminalo techniniai pajėgumai, teoriniai techniniai pajėgumai prilygsta dujų suvartojimui trijose Baltijos šalyse 2020 metais“, – BNS sakė J. Ozolinis.
Tačiau, anot jo, SGD terminalas, kaip ir bet koks techninis įrenginys, negali ištisus metus dirbti visu pajėgumu.
„Kaip ir su bet kuriuo energetikos įrenginiu, yra tam tikrų apribojimų maksimaliai išnaudojant pajėgumus, kadangi čia taip pat gali įvykti tam tikrų trukdžių. Su dujomis egzistuoja ir sezoninių pokyčių problema, skirtingas jų vartojimas žiemą ir vasarą. Žiema yra sunkus laikas trims Baltijos valstybėms su Klaipėdos (terminalo – BNS) pajėgumais“, – teigė J. Ozolinis.
Baltijos šalys iš Rusijos įtakos turi trauktis kartu su Suomija
Tačiau skirtingai į rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esantį dujų regioną žvelgdami politikai bei ekspertai mato ir skirtingas pasitraukimo iš Rusijos energetinės įtakos strategijas.
A. Sekmokas įsitikinęs, jog siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos gali tik visos trys Baltijos šalys kartu.
„Realiai siekti energetinio savarankiškumo, mažinti priklausomybę nuo Rusijos gali tik visos trys Baltijos šalys kartu. Po vieną tą padaryti būtų labai sunku ir tai kenktų visoms trims Baltijos šalims“, – teigė A. Sekmokas.
2020 metų pradžioje pradėjus veikti Suomiją ir Estiją sujungusiam dujotiekiui „Balticconnector“ J. Ozolinis mano, kad Baltijos šalys ir Suomija atsidūrė „vienoje valtyje“ – bendroje dujų rinkoje. Pasak jo, tokiu atveju Klaipėdos SGD terminalas nebegali užtikrinti regiono dujų poreikio, todėl mažinti Rusijos energetinę įtaką Baltijos šalys turi bendromis pastangomis su Suomija.
„Mes esame vienoje valtyje su Suomija. Kadangi dujų sistema yra išvystyta, daug europinių pinigų yra investuota į dujotiekius, įskaitant dujotiekį per Suomių įlanką, taigi, mes esame vienoje valtyje. Ir tuomet kažkas liktų užribyje (trims Baltijos šalims atsisakius rusiškų dujų ir pasikliaujant Klaipėdos SGD pajėgumais – BNS)“, – teigė J. Ozolinis.
„Mes (trys Baltijos šalys – BNS) rasime, kaip patekinti keturiasdešimties teravatvalandžių dujų poreikį, jei vartosime dujas taip pat, kaip 2021-aisiais ar 2020-asiais. Tačiau Suomija suvartoja dvidešimt penkias (teravatvalandes per metus – BNS). Jeigu mes esame vienoje valtyje ir iki šiol naudojamės bendra rinka, bendra sistema, mums reikia laikytis kartu ir pasitraukiant iš Rusijos įtakos“, – pridūrė ekspertas.
Į Baltijos šalis ir Suomiją kaip į vieną dujų regioną žvelgia ir Estijos politikai. Ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas (Tavis Asas) mano, kad be rusiškų dujų regione bus jų deficitas – metinio poreikio nepatenkintų nei Klaipėdos SGD terminalas, nei Inčukalnio dujų saugykla kartu.
„Jei Klaipėdos SGD terminalas gali padengti 30 teravatvalandžių dujų poreikio, metinis regiono dujų poreikis yra didesnis nei 60 teravatvalandžių. Pridedant apie 21 teravatvalandę Latvijoje esančios dujų saugyklos (pajėgumų – BNS) ir atimant galimai į Lenkiją per naują GIPL dujotiekį pateksiančius dujų kiekius, galime pamatyti, kad be rusiškų dujų regione susidarys deficitas“, – komentare BNS cituojamas T. Aasas.
Tuo metu buvęs Lietuvos energetikos ministras A. Sekmokas teigia sunkiai galintis įžvelgti bendrą Suomijos ir Baltijos šalių politiką.
„Suomija nėra integruota į Rusijos elektros energetikos sistemą, Suomija turi pakankamus elektros gamybos pajėgumus ir ji visą laiką bandė išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą santykiuose su Rusija. Ar Suomija bus pasiruošusi atsisakyti dujų jungties su Rusija – čia yra dar didelis klausimas. Baltijos šalys yra žymiai labiau pažengusios ta linkme“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.
„Ko gero, Lietuvai geriau žiūrėti į bendros dujų rinkos su Lenkija perspektyvą. Lietuva turi kitą potencialą, kuris yra labiau orientuotas į Vakarus. (...) Tuo tarpu Latvija, Estija, Suomija yra kitokioje situacijoje, jos turi pasirinkimą – arba Lietuva, per kurią ateitų (į Vakarus – BNS), arba tiekimą iš Rusijos“, – pridūrė jis.
Nepriklausomybę nuo rusiškų dujų mažinanti Suomija 2020 metais iš Rusijos vis dar importavo apie du trečdalius gamtinių dujų. Tačiau operatorės „Gasgrid Finland“ generalinis direktorius Ollis Sipila (Olis Sipilė) vasario pabaigoje teigė, jog jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, Suomijai užtektų „Balticconnector“ dujotiekio pajėgumų.
Tačiau dujos nėra pagrindinis Suomijos energijos šaltinis. Šalies statistikos departamento duomenimis, 2020–2021 metais gamtinės dujos sudarė vos 6 proc. visos šalyje suvartotos energijos. Pagrindiniai šalies šaltiniai – medienos kuras, nafta, atominė energija.
Latvija pernai iš Rusijos gavo 90 proc. dujų, tuo metu Estija yra mažiausiai priklausoma nuo gamtinių dujų – ji turi skalūnus, nors jų dalis ir mažėja. Estijos „Elering“ praėjusią savaitę pranešė kitai žiemai įsigijusi 105 gigavatvalandes (0,1 TWh) dujų atsargų, kurių turėtų pakakti vienam mėnesiui piko metu, jei nutrūktų jų tiekimas iš Rusijos.
Diskusijos dėl antrojo SGD terminalo
Estijos iniciatyva gaivinamos diskusijos dėl dar vieno plaukiojančio SGD terminalo rytinėje Baltijos pakrantėje. Šalies politikų nuomone, jis turėtų užtikrinti Baltijos ir Suomijos regiono nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.
„Kadangi Estijos dujų poreikis yra mažiausias regione (5 teravatvalandės), būtų galimybių jį padengti. Tačiau visam regionui reikia dar vieno SGD terminalo, kad būtų pasiektas ES tikslas palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų gerokai anksčiau nei 2030-aisiais. Kartu su mūsų partneriais Latvijoje ir Suomijoje šiuo metu svarstome galimus sprendimus turėti SGD terminalą kiek galima greičiau“, – BNS sakė Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras T. Aasas.
Estų žiniasklaidai T. Aasas teigė, jog Estijos vyriausybė praėjusį antradienį aptarė nuosavo SGD terminalo idėją, tačiau jokio galutinio sprendimo nepriėmė.
Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai Timas Tataras anksčiau sakė, jog plaukiojantis SGD terminalas kainuotų 300 mln. eurų, tačiau yra galimybė tokį laivą nuomotis. Pasak jo, nedelsiant priėmus sprendimus dėl laivo-saugyklos įsigijimo, terminalas būtų parengtas naudoti iki šių metų pabaigos, o tinkamiausia vieta jam – Estijos Paldiskio uostas.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis neseniai pareiškė pritariantis, kad Baltijos šalims reikėtų dar vieno SGD terminalo, o jo vieta galėtų būti Latvijoje. Kad vieno SGD terminalo Baltijos šalims gali neužtekti, mano ir Latvijos „Conexus Baltic Grid“ vadovas,
„Baltijos regionui ateityje gali nepakakti vieno gamtinių dujų terminalo. Sparčiai mažėjant gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos, regionui reikia dar vieno SGD terminalo. Jis visiškai aprūpintų regioną jam reikalinga energija“, – „Conexus Baltic Grid“ pranešime teigė U. Barisas.
Lietuvos premjerė I. Šimonytė taip pat sakė, kad Klaipėdos SGD terminalui negalint aprūpinti visų Baltijos šalių dujų poreikio, būtina spręsti šią problemą, o estai ir latviai gali ir turi kalbėti apie savo SGD terminalą.
„Turbūt estai su latviais gali apie tai kalbėti ir turbūt turi apie tai kalbėti, nes galvojant apie apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, alternatyviais šaltiniais, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra atsakymas, bet nepakankamas“, – praėjusį ketvirtadienį sakė I. Šimonytė, komentuodama Estijos diskusijas su Latvija ir Suomija dėl antrojo SGD terminalo Baltijos šalyse projekto.
Nepriklausomas energetikos ekspertas J. Ozolinis mano, jog geriausia vieta antram SGD terminalui būtų Paldiskio uostas Estijoje arba Inko savivaldybė Suomijoje – vietos, kurias jungia per Suomių įlanką nutiestas „Balticconnector“. Tuo metu Latvijoje, anot eksperto, tinkamos vietos laivui-saugyklai nėra – Rygos uostas tam nepritaikytas, o kaip viena iš galimų terminalo vietų anksčiau numatyta Skultė yra nutolusi nuo dujų perdavimo tinklų.
„Bet kuris Latvijos politikas didžiuotųsi, jei Latvijoje taip pat būtų SGD terminalas. Bet aš matau tam tikras praktines kliūtis – pirmiausia, Latvijoje terminalui nėra tinkamos vietos“, – BNS sakė J. Ozolinis.
Anot J. Ozolinio, antrasis SGD terminalas turėtų būti bendras visų Baltijos šalių ir Suomijos projektas, o politikai, nesusitelkdami į diskusijas dėl jo vietos turėtų atsižvelgti į profesionalų nuomonę bei vartotojų interesus.
„Tai turėtų būti bendras keturių šalių projektas, kadangi mums labai reikia Europos Sąjungos paramos, kas reiškia, kad tai būtų projektas, atitinkantis bendrus interesus. (...) Kai mes kalbame apie dar vieną SGD terminalą (...) mums reikia ieškoti vietos, kuri būtų tinkamiausia vartotojams – plevėsuojanti vėliava yra tik vienas dalykas. Man ir daugeliui elektros bei dujų vartotojų nėra jokio skirtumo, kur bus SGD terminalas – Klaipėdoje, Skultėje, Paldiskyje ar Inko. Viskas, ko mums reikia, yra bendra dujų sistema“, – teigė ekspertas iš Latvijos.
„Todėl politikai turi būti labai santūrūs kalbėdami, taip pat reikia suteikti žodį profesionalams, atsižvelgti į ekonomines ir finansines galimybes, protingai naudoti Europos Sąjungos paramą ir vartotojų pinigus“, – pridūrė jis.
Tuo metu A. Sekmokas mano, jog išaugus gamtinių dujų kainoms, Europai pasirinkus žaliąjį kursą bei valstybėms didinant gynybos finansavimą, Baltijos šalyse statyti antrąjį SGD terminalą būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Dujų kainų augimas iš tikro lemia tai, kad dujų vartojimas jeigu ir nemažėja, tai bent jau nedidėja. Statyti tokį terminalą žiūrint į ateitį, žiūrint į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir turint apsirūpinimo galimybę iš Europos Sąjungos, turint dujų jungtį su Lenkija, naujas terminalas būtų visiškai neracionalus. Sakyčiau, čia yra daugiau viešųjų ryšių signalas, kad Latvijos ir Estijos politikai irgi siekia savarankiškai atsisakyti rusiškų dujų“, – BNS teigė A. Sekmokas.
SGD terminalas negali veikti maksimaliu pajėgumu
Maksimalus technologinis metinis Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumas – apie 44,6 TWh. Tačiau, pasak terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovės Orintos Barkauskaitės, tai yra projektinis skaičius, atspindintis maksimalų kiekvienos dienos SGD išdujinimo srautą, tuo atveju, jei laivas-saugykla nesustodamas ir be apribojimų veiktų ištisus metus.
Tačiau dėl įvairių išorinių veiksnių tai yra neįmanoma.
Pasak O. Barkauskaitės, SGD terminalo atskirų dienų išdujinimo srautui įtakos daro remontas ir su tuo susiję apribojimai, uosto laivybos ribojimas, oro sąlygos, galimas dujovežių vėlavimas, taip pat skirtinga gamtinių dujų viršutinio šilumingumo vertė, lemianti skirtingus maksimalius SGD išdujinimo pajėgumus.
Jos teigimu, atlikta studija rodo, jog atsižvelgus į visas rizikas vidutinis maksimalus Europos SGD terminalų pajėgumas siekia apie 70 proc. maksimalaus technologinio pajėgumo. Todėl, pagal tokius skaičiavimus, maksimalus Klaipėdos terminalo metinis pajėgumas siektų 31,2 TWh.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenimis, 2021 metais šalyje buvo suvartota 24 TWh dujų (2020 metais – 25,1 TWh), o trečdalį jo sudarė iš Rusijos importuojamos dujos.
Latvijos centrinis statistikos biuras nurodo, kad 2021 metais šalyje suvartota 12,7 TWh (11,8 TWh) dujų. Estijos elektros ir dujų perdavimo operatorė „Elering“ BNS nurodė, jog Estijoje jų suvartota 5 TWh (4,5 TWh.)
BNS skaičiavimais, bendras dujų suvartojimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2020–2021 metais siekė 41,4–41,7 TWh. Tokį dujų kiekį Klaipėdos SGD terminalas galėtų padengti tik dirbdamas maksimaliu technologiniu pajėgumu – nuolat ir be apribojimų. Kitu atveju SGD terminalo aprūpinti dujomis visas Baltijos šalis nepakaktų.