„Turime pagrindo manyti, kad būsime pataikę su savo prognoze. Jei viskas gerai, truputėlį išauginsime šių metų apyvartą, palyginti su prognoze“, – spaudos konferencijoje sakė uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Metų pradžioje jis sakė, kad šiemet Klaipėdoje numatoma perkrauti 46,3 mln. tonų krovinių. Pernai jame krauta 46,6 mln. tonų – tai buvo rekordinė uosto krova per visą jo veiklos istoriją.
Anot A. Drungilo, pusmečio augimą tikimasi išlaikyti iki metų pabaigos.
„Prognozavome, kad bus 1 mln. tonų mažiau, negu pernai. Matome, kad yra pusantro milijono daugiau per pusmetį. (...) Matant, kas vyksta pas kaimynus, nenuostabu, kodėl mes tai prognozavome“, – teigė A. Drungilas.
Pirmąjį pusmetį uostas perkrovė 23,7 mln. tonų krovinių – 6,7 proc., arba 1,5 mln. tonų daugiau nei pernai tuo pat metu, skelbia uostas. Šiemet augo visų krovinių krova, išskyrus naftos produktų – jų krova sumenko 4 proc.
„Tas kritimas daugiau susijęs su vartojimo sumenkimu, nes regiono visuose uostuose, žiūrint visų rytinės Baltijos jūros uostų, naftos produktų apyvarta sumenkusi. Ji menksta nuo 2014 metų“, – kalbėjo A. Drungilas.
Skystųjų krovinių krova mažėjo 0,8 proc. iki 5,3 mln. tonų, biriųjų krovinių – augo 10,5 proc. iki 10,3 mln. tonų, generalinių krovinių – 7,3 proc. iki 8,1 mln. tonų.
Pagal krovos apimtis Klaipėda ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse. Krova Rygos uoste sumažėjo 8,3 proc. iki 16,2 mln. tonų, Ventspilio – išaugo 15,4 proc. iki 11,5 mln. tonų, Liepojos – sumenko 5,5 proc. iki 3,7 mln. tonų.
Krovos apimtys Talino jungtiniame uoste beveik nepakito – 10 mln. tonų.
Šiemet pirmą pusmetį į Klaipėdos uostą įplaukė 3392 laivai – 4 proc. daugiau, apsilankė
164 tūkst. keleivių – 14,2 proc. daugiau nei 2018 metų pirmą pusmetį.
Balandžio–birželio mėnesiais uoste apsilankė 18 kruizinių laivų – 10 proc. mažiau nei
pernai tuo pačiu metu ir 27 tūkst. keleivių – 12,8 proc. daugiau.