Įgyvendinus šį projektą bus išspręsta sąvartynuose kaupiamų atliekų problema, sumažintos energijos kainos miesto gyventojams, padidintas energetinis saugumas ir užtikrinta švari energijos gamyba iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių. EIB paskola šiam projektui bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio planu.
„Auganti Lietuvos ekonomika didina ir švaresnės aplinkos bei efektyvesnio energijos resursų naudojimo poreikį. Džiaugiuosi, kad per „Investicijų planą Europai“ EIB gali padėti „Lietuvos energijai“ ir visiems Lietuvos žmonėms, finansuodamas vieną kertinių žingsnių link didesnio energijos tiekimo patikimumo bei švaresnės energijos gamybos. EIB misija – gerinti piliečių gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, užtikrinant mažesnes energijos kainas ir tuo pačiu sumažinant poveikį aplinkai. Manau, kad finansuodami šį projektą mes būtent tai ir darome“, - po sutarties pasirašymo šį rytą Vilniuje kalbėjo EIB viceprezidentas Jan Vapaavouri.
Finansuojamoje naujoje kogeneracinėje jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks 88 MW, šiluminė – 227 MW. Jėgainėje pagaminta elektros energija bus paskirstoma šalies elektros tinklais, o šilumos energija – Vilniaus miesto gyventojams. Skaičiuojama, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė į elektros tinklus per metus patieks 413 GWh elektros energijos, o į Vilniaus miesto šilumos tinklus – 1180 Gwh šilumos energijos, tuo užtikrinant patikimą šilumos tiekimą mažesnėmis kainomis, lyginant su galimomis alternatyvomis.
„EIB paskola – svarbus žingsnis Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte. Gavę ją užsitikrinome, kad jėgainės statybos bus finansuojamos pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Tai, kad „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas projektas tapo pirmuoju Lietuvoje, kuriam buvo skirti Junkerio „Investicijų plano Europai“ pinigai, įrodo Vilniaus kogeneracinės jėgainės strateginę reikšmę mūsų valstybei“, - sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Modernios kogeneracinės jėgainės technologinis pranašumas užtikrins atliekų tvarkymą aplinką tausojančiu būdu. Efektyvi elektros energijos bei šilumos gamyba bus vykdoma žymiai mažesnėmis CO2 emisijomis, lyginant su iškastinį kurą naudojančiomis jėgainėmis. Vilniaus kogeneracinė jėgainė padidins šalies energijos gamybos apimtis iš vietinių išteklių, pagerins energijos tiekimo patikimumą bei didins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Projektą planuojama užbaigti 2018 m.
„Mes skatiname Lietuvą išnaudoti Europos strateginių investicijų fondo teikiamas galimybes ir finansuoti tuos projektus, kurie padėtų išspręsti pagrindinius iššūkius energetikos sektoriuje. Mes tikime, kad investicijos, kuriomis siekiama didinti energijos efektyvumą ir skatinti konkurenciją vietos rinkoje, kuria didžiausią ilgalaikę vertę Lietuvos ekonomikai. Šis projektas puikiai padeda siekti abiejų tikslų“, - teigė už Energetikos Sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė taip pat spręs atliekų tvarkymo problemą – vietoje kaupimo sąvartynuose, išrūšiuotos, perdirbti netinkamos, bet energetinę vertę turinčios atliekos bus panaudojamos kaip kuras elektros energijos ir šilumos gamybai. Skaičiuojama, kad naujos kogeneracinės jėgainės statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastačius jėgainę – apie 75 nuolatinės darbo vietos.