Kokių energijos kainų gyventojams tikėtis kitąmet: išskyrė svarstančius apie saulės elektrines

Energijos kainos rinkose kitąmet turėtų išsilaikyti panašaus lygio, kaip ir šiais metais, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra, teigianti, kad saulės elektrines norintiems įsirengti asmenims yra gerų žinių dėl mažėsiančių modulių kainų, o vadinamos mažosios energetikos plėtra šalyje per ateinančius metus pasieks 6 gigavatus ir netgi daugiau.

„Proveržio metai“

LEA laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė sakė, kad šiuos metus galima pavadinti energetikos pažangos metais.

„Metai pasižymėjo sparčia atsinaujinančių energijos išteklių plėtra: kainų stabilizavimusi ir projektų, užtikrinančių energetinę nepriklausomybę, metai“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo A. Bagočiutė.

Tarp svarbių projektų ji pažymėjo sinchronizacijos datos nustatymą bei svarbių žingsnių šiame procese užbaigimą: pavyzdžiui, atliktas Lietuvos izoliuoto darbo bandymas atjungiant šalies sistemą nuo Rusijos sistemos. Taip pat pradėti montuoti du iš trijų sinchroninių kompensatorių, pradėjo veikti baterijų parkai (200 MW).

„Kalbant apie atsinaujinančių išteklių plėtrą, 2023 metais vėjo ir saulės elektrinėse pagaminta daugiausia energijos šalies istorijoje“, – sakė A. Bagočiutė.

Anot jos, gaminančių vartotojų skaičius ir jų pagaminta energija auga eksponentiškai, šių vartotojų skaičius išaugo du kartus, kaip ir jų pagamintas energijos kiekis.

Saulės elektrinių prognozuota šiems metams galia Lietuvoje jau viršyta 334 megavatais, teigia agentūra, pasak kurios, dabar įrengtoji galia siekia 1031 MW, tai yra, daugiau kaip 1 gigavatą. Numatoma, jog kitąmet ji pasieks 1,8 GW, o 2026 metais – 6,5 GW.

Prognozuoja saulės modulių pigimą

LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas teigia, kad kiekvienais metais matomas stabilus vėjo elektrinių plėtros augimas, o saulės ir vėjo elektrinės šiemet pagamino 25 proc. Lietuvoje suvartotos elektros.

Saulės modulių kainas kitąmet spaus sumažėjusi paklausa ir labai sparčiai auganti pasiūla.

„Dėl numatomų saulės modulių gamybos padidėjimų Kinijoje, JAV, – 2024 metais saulės modulių kainos taip pat turėtų kristi. Tam didžiausią įtaką turi pasiūla ir paklausa“, – kalbėjo T. Norvydas.

Vidutinė saulės modulių kaina šių metų pabaigoje nukrito žemiau 2022 metų lygio. Lapkritį vidutinė jų kaina Lietuvoje buvo 443 eurų už kW – mažiausia tarp Baltijos šalių.

Eksperto teigimu, saulės ir sausumos vėjo elektrinėse pagaminta elektra pigiausia, o pingančios technologijos toliau didins AEI plėtrą.

„Numatoma, kad kitais metais du trečdalius visų įrengtų atsinaujinančių išteklių technologijų sudarys saulės elektrinės“, – apie pasaulines tendencijas kalbėjo T. Norvydas.

Tiesa, mažos galios saulės elektrinių segmente numatomas mažesnis augimas.

„Kadangi vis didesnis dėmesys skiriamas didiesiems saulės parkams, tad atsiranda mažiau paskatų įsirengti ją patiems (gyventojams – red.)“, – sakė LEA atstovas.

Jis pažymi, kad Lietuva smarkiai lenkia Estiją ir Latviją pagal AEI plėtrą.

„Mes, Lietuva, palyginti su latviais ir estais, gamyboje turėjome istoriškai mažiau atsinaujinančių išteklių. Todėl turėjome turėti didesnes ambicijas ir didesnę politinę valią pasiekti išsikeltų tikslų“, – sakė T. Norvydas.

A. Bagočiutės teigimu, kartu su sparčia AEI plėtra, prasideda ir didysis lūžis energetikoje, atsisakant iškastinio kuro. Pavyzdžiui, viršyta 10 tūkst. elektromobilių skaičiaus riba.

LEA ekspertai atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinių savininkams keičiasi mokesčiai ir, pavyzdžiui, trečiasis atsiskaitymo būdas (atiduodant už „pasaugojimą“ dalį pagamintos elektros) brangsta nuo 12 proc. iki 33 proc.

„Atsiskaitymas natūra, 12 proc., didėja ir jis gali būti mažiausiai naudingas“, - teigia LEA ekspertas Vytenis Gudelis.

Tačiau A. Bagočiutė įsitikinusi, jog artimiausi metu gaminančiais vartotojais tapti tikrai apsimoka.

„Dabar pats įsirengimas kainuoja pigiau ir vis dar teikiama valstybės parama ir ji planuojama atnaujinti“, – sakė LEA laikinoji vadovė, primindama, kad minėtas „pasaugojimo“ planas, nors ir brangsta, bet iš tiesų grįžta į ankstesnį lygį (plačiau apie tarifų pokytį nuo Naujų metų galima skaityti ČIA).

Elektros kainų prognozės kitiems metams – įvertino tiekėjų siūlymus

LEA prognozuoja, kad kitąmet biržoje elektra turėtų kainuoti apie 100 eurų už megavatvalandę (10 centų už kWh) (be PVM).

Šiemet elektros kainos vidutiniškai sumažėjo 60 proc., palyginti su pernai. LEA pažymi, kad elektros kaina šalyje 14 proc. mažesnė nei Lenkijoje.

„2023 metai nuo praėjusių metų skyrėsi tuo, kad nacionalinė generacija išaugo 16,5 proc., daugiausia, kaip minėta, tai lėmė saulės ir vėjo elektrinės“, – sako LEA ekspertas Dovydas Balčiūnas.

Tiesa, nors šiemet vidutinė elektros kaina yra mažesnė nei 2022 metais, tačiau išlieka daugiau nei du kartus didesnė nei istorinės elektros kainos (primename, pernai elektros kainos buvo rekordinės).

„Elektros kaina Lietuvoje prognozuojama apie 100 eurų už megavatvalandę – panaši, kaip ir šiemet. Pagal senesnes prognozes, kaina gali siekti apie 120 eurų už MWh“, – sako D. Balčiūnas.

Agentūra pernai prognozavo didesnes kainas šiems metams. A. Bagočiutė teigė, kad tokias prognozes nulėmė nestabilumas rinkose.

Tačiau užpildytos dujų saugyklos padidino stabilumą, be to, Lietuvos valstybė skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

„Lygiai prieš metus elektros kaina biržoje buvo 40 centų. Paskui buvo kritimas. Tuomet taip pat buvome susitikę (spaudos konferencijoje – red.) ir jeigu būtume pradėję aiškinti, kad kainos bus keturis kartus mažesnės, atrodytų keistai“, – sako LEA Energetikos duomenų analizės centro laikinasis vadovas V. Gudelis.

Atidžiai renkantis galima užsitikrinti mažesnį augimą

Vertindamas nepriklausomus tiekėjus, jis sakė, kad per metus kainos sumažėjo 19 proc.

„Vidutinis metinis nefiksuotos kainos planų dydis yra apie 21 centą už kWh, fiksuotos kainos planų dydis – 27 centai arba 26 proc. didesnis“, – teigė V. Gudelis.

„Dėl visuomeninio tiekimo toks pastebėjimas: pirmą ketvirtį ir pirmą pusmetį buvo nustatytos „lubos“, į kurias orientavosi nepriklausomi tiekėjai. Antrą pusmetį visuomeninis tiekimas uždavė toną jau mažinti kainas“, - pridūrė jis.

LEA antradienį skelbė, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos įsigaliojančių nepriklausomų tiekėjų siūlomų tiek 24 mėn., tiek ir 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 27,3 cento už kWh (viena laiko zona) ir 26,3 cento už kWh (dvi laiko zonos).

Primenama, kad šiuo metu sudarant sutartis su nepriklausomais tiekėjais jos įsigalios ne anksčiau kaip 2024 metų sausio 1 dieną, todėl tiekėjai savo pasiūlymus jau nurodo su kitais metais padidėsiančia valstybės reguliuojama dalimi.

Pasak V. Gudelio, kai kurie tiekėjai, teikdami pasiūlymus, galutinę kainą didina ne tokia dalimi, kokia padidėja valstybės dalis, tad atidžiai renkantis planus galima užsitikrinti, kad elektros kaina padidės mažiau nei auga reguliuojama kainos dalis.

Paklaustas, ar su birža susieti (nefiksuotos kainos) planai yra palankiausias variantas kitąmet, V. Gudelis teigė, jog reikia būti atidesniam su valandine apskaita, jeigu neplanuojama keisti suvartojimo įpročių.

„Šiemet buvo naudingas biržos planas. Bet reikia įvertinti kitą dalyką – atsiskaitant pagal valandines kainas galima pakliūti. Kainos pikai yra ryte ir vakare, ir jeigu neina pakeisti vartojimo įpročių, ir yra valandinė apskaita, tad biržos planas gali būti skausmingas“, – sako V. Gudelis.

„Apibendrinant, ką matome, kad konkurencija tarp trijų tiekėjų vyko, jie mažino kainas. (…) Tikrai žmonės pradėjo reaguoti į kainas, rinkosi ne tik pagal nusistovėjusius įpročius, bet rinkosi tiekėjus, kurių kaina buvo mažiausia“, – sakė A. Bagočiutė.

Dujų sektorius: kainos išliks panašios arba net mažės

D. Balčiūnas teigia, kad šiemet gamtinės dujos apie 70 proc. pigesnės nei pernai ir apie 5 proc. pigesnės nei 2021 metais. Kitąmet gamtinės dujos rinkoje kainuos apie 40-60 eurų už megavatvalandę.

„Šiuo metu mažėjimo tendencija – apie 38 eurus už megavatvalandę. Kokios kainos gali laukti 2024 metais? Optimistiškiausiais gruodžio duomenimis, kainos gali siekti 40 eurų, senesniais duomenimis – 60 eurų. Bet lygis turėtų išlikti panašus kaip ir šiemet, arba mažesnis“, – sako ekspertas.

Pasak jo, daug priklausys ir nuo to, kaip pavyks užpildyti dujų saugyklas Europoje. Šiuo metu bendras ES saugyklų užpildymo lygis siekia 90 proc., Inčukalnio (Latvijoje) – 84 proc. Šiuo metu pastaroji saugykla ištuštinama greičiau nei pernai tuo pačiu metu. Pavasarį Europa pasitikti turėtų su 50 proc. užpildytomis saugyklomis.

„Pagal mūsų prognozes, pavasarį, balandžio 1 dieną užpildymas turėtų siekti apie 50 proc.“, - prognozuoja LEA.

Nafta: neturėti viršyti 100 JAV dolerių ribos

2023 metais „Brent“ naftos kainos neviršijo 100 JAV dolerių už barelį ir buvo 17,5 proc. mažesnės nei 2022 metais, tačiau šiemet „Brent“ naftos kainos vidurkis išliko 40 proc. didesnis nei 2018–2020 metais. Pagal ateities kainų sandorius, kitąmet „Brent“ naftos kaina prognozuojama ties 70–90 dolerių už barelį.

Degalų kainos Lietuvoje šiemet mažėjo. LEA teigimu, degalai šalyje pigesni nei visose Baltijos jūros regiono valstybėse, įskaitant ir Lenkiją. Augant akcizams, kitąmet dyzelino litras gali kainuoti apie 5 centais brangiau nei kainuoja dabar.

Biokuras ir šildymo sektorius: žaliavos kainą kitąmet didins vienas veiksnys

LEA analitikas Antanas Budraitis sako, kad kaip ir kituose sektoriuose, biokuro segmente matyti kainų mažėjimas ir jų stabilizavimasis.

„Pagrindinis dalykas: 2023 metai yra pirmieji metai, kai biokuras tiekiamas iš vietinės rinkos žaliavų. Tai padėjo stabilizuoti kainą. Šiandien pigiau nei 2021 metais (…).

Prognozės: sumažėjo kaina 30 proc., lyginant su 2022 metais, nors duomenys yra už 11 mėnesių. Prognozuojame, kad metinė biokuro kaina kitąmet mažės 2 eurais iki 21 euro už megavatvalandę“, – aiškino A. Budraitis.

Pagrindinis veiksnys, galintis lemti biokuro kainas, – visu pajėgumu pradėsiančios veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės sukuriamas papildomas biokuro poreikis, siekiantis 0,5 mln. kietmetrių.

Vertinant centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, visų didžiųjų miestų kainų vidurkis yra žemiau Lietuvos vidurkio. Vienintelis Vilnius viršija Lietuvos vidurkį, Kaunas išlieka pigiausias.

„Kaip ir prieš šildymo sezoną, liekame su prognoze, kad šildymo kainos vidurkis išliks 6–8 centai“, - sako A. Budraitis, prognozuodamas šio sezono šildymo kainą šalyje.

A. Bagočiutė primena, kad galutinę sąskaitą lemia ne tik pati šilumos kaina, bet ir oro sąlygos, būsto būklė. Renovuotuose namuose gyvenantys asmenys mokantys apie 40 proc. mažiau.