„Buvo planuota, kad pirmam pusmečiui kompensacijoms reikės apie 260 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, jog, preliminariais vertinimais, kompensacijų reikės keturis kartus mažiau – tik apie 65 mln. eurų“, – antradienį Vyriausybės valandos metu Seime sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, šį pusmetį kompensacijos nereikalingos visuomeniniam tiekimui, kuriam elektra perkama biržoje, tačiau jos dar mokamos nepriklausomiems tiekėjams, nes šie vartotojams tiekiamą elektrą įsigiję įvairiomis kainoms.
Anot ministro, antrąjį 2023 m. pusmetį, pagal dabartines prognozes, kompensacijų neprireiks. Konkretūs sprendimai turėtų būti priimti gegužę, tikina D. Kreivys.
„Tai reiškia, kad valstybės intervencijos į elektros kainas antrame pusmetyje nereikės. Bet Vyriausybė visada yra pasiruošusi padėti žmonėms, jei atsiras toks poreikis. Gegužės pabaigoje ta dinamika bus žymiai aiškesnė“, – kalbėjo ministras.
Anot ministro, vidutinė elektros kaina rinkoje kovą buvo 89 Eur/MWh ir buvo mažiausia nuo 2021 m. rugpjūčio. Pigimą esą lėmė regione išaugusi hidroelektrinių, vėjo ir saulės generacija, pradėjusi veikti Olkiluoto atominė elektrinė Suomijoje.
Pirmąjį pusmetį gyventojai už elektrą moka daugiausiai 28 centus už kilovatvalandę. T. y. mokantiems iki 28 centų už kWh kompensacijos nereikia, o mokantiems daugiau skirtumas tarp nepriklausomo elektros tiekėjo taikomo tarifo ir 28 centų už kWh yra kompensuojamas.
D. Kreivys pažymėjo, jog valstybė elektros tiekėjams kompensuoja tik realias elektros įsigijimo sąnaudas, be to, tiekėjai esą reaguoja į žemėjančias kainas rinkoje, jas mažina, ragina gyventojus sutartis persirašyti.
Kompensacijų už dujas dar gali prireikti
Tuo metu dujų kainų kompensacijoms, kaip prognozuoja ministerija, reikės 80 mln. eurų – taip pat mažiau nei skaičiuota anksčiau.
„Planuota buvo 130 mln. eurų, preliminariais vertinimais reikės 40 proc. mažiau“, – akcentavo D. Kreivys.
Jis pažymėjo, jog kompensacijų už dujas gyventojams dar gali prireikti. Jas ketinama finansuoti iš pirmąjį metų ketvirtį sutaupytų lėšų.
„Siekiant išlaikyti esamą dujų tarifą gyventojams, kompensacijų vis dar gali reikėti. Todėl Vyriausybė yra pasiruošusi papildomą 50–60 mln. eurų pagalvę. Tai bus padaryta iš pirmojo ketvirčio sutaupymų“, – teigė D. Kreivys.
Kartu jis pabrėžė, kad dujų kainos balandį nukritusios į 2021 m. lygį, lyginat su praėjusiu ketvirčiu – kritusios perpus. Vis tik, D. Kreivio teigimu, prielaidų, jog dujų kainos mažės dar labiau, nėra.
„Prielaidų dujų tarifo mažėjimui, pagal kainų prognozę dar nematome, tačiau didėjimo taip pat nebus“, – dėstė ministras.
Gamtinių dujų kainos Nyderlandų TTF prekybos taške pastarąjį mėnesį yra nukritusios iki 2021 m. rugpjūčio žemumų ir antradienį siekė apie 40 Eur/MWh (4,1 ct/m3).
„Vertinant ateities sandorius, prognozuojamas trečias ketvirtis 44–50 Eur/MWh , o ketvirtas ketvirtis – 53–60 Eur/MWh. Kainos, lyginant su tuo, ką turėjome pernai III-IV ketvirtį, sumažėjo 5–6 kartus. Tai drastiškas mažėjimas“, – pažymėjo D. Kreivys.
Tą, pasak ministro, lėmė 55 mlrd.. kub. m. sumažėjęs dujų vartojimas Europoje (13 proc.), 55,6 proc. saugyklų užpildymų baigtas žiemos sezonas, be to, šiuo metu Azijos suskystintųjų gamtinių dujų importas išlieka žemas.
Pagal reguliuotojo nustatytas kainas, iki 300 kūb. m kasmet suvartojantys gyventojai, pritaikius kompensaciją, sausį–birželį už dujas moka 1,4 Eur/m3, nuo 301 m3 iki 20 tūkst. m3 – 92 ct/m3, daugiau nei 20 tūkst. m3 – 88 ct/m3.
Tarifui sušvelninti pirmąjį metų pusmetį valstybė kompensuoja 99 centus kiekvieno kubinio metro kainos.