Supratę, kad aušta elektros įtampa galimai neprisidėtų prie Jūsų sveikatos ir, savaime suprantama, gerokai sumenkintų Jūsų sklypo ir namo vertę, bandytumėte ieškoti teisybės?
Viltumėtės, kad gyvenate teisinėje šalyje, kurioje ginami paprastų žmonių interesai? Be reikalo. Bent jau taip mano su tokiu elektrikų akibrokštu susidūrusi ir dėl jų įrenginių nelabos kaimynystės tikėjimą teisingumu praradusi Kalnaberžės kaimo gyventoja Teodora Rimšienė.
Apie atvykimą neperspėjo
Nors į nepavydėtiną situaciją T. Rimšienė pateko dar praėjusį pavasarį, tačiau visi moters bandymai ginti savo interesus taip ir liko bergždi. Kur tik ji kreipėsi, visur lyg į sieną atsimušė.
„Kai pamatysit, kiek stulpų yra, išsigąsit. Šeši aukštos įtampos elektros stulpai po 10 kilovatų ir 15 paprastų stulpų. Plius transformatorinė. O prasidėjo viskas pernai, gegužės mėnesį.
Atsibudau vieną rytą nuo triukšmo, galvoju – griaustinis ar kas, net išsigandau! Žiūriu pro langą – atvažiavęs kranas, trys didelės mašinos, veiksmas vyksta... O apie darbus niekas manęs net nebuvo įspėjęs iš anksto.
Visoje gatvėje tuomet buvo tvarkomi elektros tinklai ir slepiami laidai. Visame kaime elektrikai laidus paslėpė, tik vienas kabelis visur eina, o štai čia, kur aš gyvenu, – ir stulpai, ir laidai yra. Čia – nepaslėpė.
Klausiau tuomet elektrikų, kodėl pas mane neslepia, o jie man sako: „Kai kam reikia pinigų.“ Tai aš taip ir nesupratau, ką jie tuo norėjo pasakyti.
Tie jų darbai man daug kainavo: turėjau nupjauti medžius sode, eglę, šiltnamį išardyti – esą visa tai laidams trukdė.
Maža to, dirbdami elektrikai visą mano pievą išvažinėjo, išrausė, grumstų paliko. Klausiau, kas sutvarkys tą pievą. O tie elektrikai man rėžė, kad jiems esą nepriklauso tokių darbų daryti“, – pasakoja T. Rimšienė.
Tiesa, galiausiai ESO darbuotojai visgi susiprato ir, pasamdę įmonę, moters sumaitotą pievą sutvarkė.
Baiminasi dėl sveikatos
T. Rimšienė pasakodama šią keistą istoriją traukia namo ir žemės sklypo dokumentus, sako mažai ką ten suprantanti. Pasakoja, kad elektrikai tikino, jog dalis žemės prie jos namo priklausanti visai ne jai. Ir iš kur pačiai tai suprasti, kai žemės reikalais visada rūpinosi vyras, o, šiam mirus, moteris liko su krūva dokumentų taip ir nesuprasdama, kodėl jos visą gyvenimą prižiūrėtos žemės dalis staiga tapo elektrikų nuosavybe.
Maža to, T. Rimšienės vyrui mirus nuo vėžio, ji labai nerimauja ir dėl savo sveikatos. Radusi straipsnį apie tai, kad elektros laukai ypač kenksmingi žmogaus sveikatai, baiminasi dėl visai čia pat prie namo stovinčios atviros transformatorinės.
„Man labiausiai norisi, kad elektrikai iškeltų transformatorinę. Gal ji tikrai kenkia sveikatai... O juk mano vyras mirė nuo vėžio. Anksčiau jos vietoje buvo tokia uždara dėžė, o čia – visi laidai atviri.
Beje, kaip jie tą transformatorinę statė – pirmiausia pastatė vieną, paskui kitas darbuotojas vakare atvežė kitą. Net nakvojo automobilyje, mano kieme. Ryte pirmą transformatorinę pakeitė ta nauja, atvežta. Taigi du kartus keitė.
Kitur laukuose transformatorinė buvo – pastatė ant kampo gražiai, tvarkingai. O pas mane kas? Vidury lauko krūva stulpų ir atvira transformatorinė.
Aš pasikviečiau mūsų kaimo elektriką, jis 50 metų šio darbo patirtį turi. Sakė, kad elektrikai transformatorinę tikrai prie kelio galėjo pastatyti, bet ne prie namo. O jie pastatė prie namo, ir viskas. Dar mūsų elektriką prorusišku išvadino“, – nuoskaudų neslėpė moteris.
Norėtų kompensacijos
T. Rimšienė sako, kad šalia jos namų įrengtas elektros stulpų miškas ne tik baugina kenksmingumu sveikatai, bet ir mažina jos namo bei sklypo vertę. Be to, mažas malonumas ryte atsikėlus pro langus matyti ne žaliuojančius medžius, o atvirą elektros transformatorinę ir stulpų mišką.
Tiesa, žemės ūkio paskirties sklype atsiradę elektros stulpai mažina ir T. Rimšienės ūkininkui nuomojamos žemės vertę. Dirbti elektros stulpais apstatytą žemę išties menka laimė.
„Kaip tas ūkininkas Aurimas vargsta, kaip jis tą techniką dėl tų stulpų laužo! Juki kiekvieną stulpą apvažiuoti reikia! Aš dėkinga, kad jis apskritai iš manęs tą žemę ima, kad dirba ir nesiskundžia.
Jeigu nebūtų elektros stulpų, ūkininkas iš manęs daugiau žemės paimtų, viską susisodintų ten, jam nereikėtų technikos laužyti, ir man ramiau būtų. O ir kieme mano braškės po stulpais auga... Žolių ten irgi priauga – kas savaitę man reikia šienauti, kad žmoniškai atrodytų. Jei ne tie stulpai – viskas būtų paprasčiau. Juk atsiradus tiems stulpams nuo prievolės žemę prižiūrėti manęs niekas neatleido. O čia kiekvieną grumstą, kiekvieną stulpą apsuk. Sunku man, aš viena, o ir amžius jau savo daro“, – kalbėjo moteris, išgyvenusi jau du insultus.
Perdaryti galėjo?
Pakalbinus Teodoros minėtą elektriką Joną Mykolaitį, šis patikino, kad uždarą transformatorinę padaryti šalia kelio tikrai buvo įmanoma.
„Aš iš karto jiems sakiau, kad tik kuo pigiau padaryti nori. Spintos tos (uždaros transformatorinės) yra brangios. Galėjo prie kelio sumontuoti tokią dėžę – būtų visiems laikams. Visų tų stulpų nereikėtų, būtų galima juos naikinti, ir uždaras transformatorius būtų, ir gerokai toliau, ir mažiau kenktų. Bet jie sako, kiek yra pinigų, tiek, turi kuo greičiau padaryti, ir kuo pigiau. Tai kaip darė, taip ir padarė.
Galėjo ir tą pačią transformatorinę palikti, kam ją reikėjo išmontuoti, dar papildomus stulpus pastatyti?
Dvi pastotes nuvedė kabeliais ūkininkams, o gyvenvietėje pastatė vieną pastotę, nutiesė kabelį. Iškėlė – anksčiau buvo prie pat gyventojų. Tai neaišku, kodėl Teodorai neperkėlė. Sako, ESO reikia išpirkti žemę iš savininkų norint kažką pakeisti, tačiau Teodora sakosi ir dykai atiduotų tos žemės, kad tik pertvarkytų.
O dabar baisu, kaip moteriai gyventi, kaip ūkininkui jos žemę dirbti reikia?“, – stebėjosi visą gyvenimą elektriku dirbęs J. Mykolaitis.
Kenkia ar ne?
Ar verta baimintis elektros stulpų, stovinčių visai čia pat gyvenamojo namo? Vieni įsitikinę, kad taip, kiti teigia, kad jie nekenkia. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vyr. specialistas Valdas Uscilas pakomentavo, kad aukšto lygio magnetiniai laukai gali sukelti pokyčių, tačiau realiai žmonės su jais beveik nesusiduria.
„Siekiant užtikrinti žmonių saugumą, Lietuvoje nustatytos aukštos įtampos elektros oro linijų ir joms priklausančių įrenginių elektromagnetinio lauko parametrų leidžiamos vertės yra net kelis kartus griežtesnės nei rekomenduojama Europos Tarybos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijose.
Atlikus rizikos sveikatai vertinimą Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta darbo grupė padarė išvadą, kad nėra esminių sveikatos sutrikimų, susijusių su ypač žemo dažnio elektriniais laukais, su kuriais paprastai susiduria visuomenė.
Yra nustatytas tik biologinis poveikis dėl aukšto lygio (gerokai viršijančio 100 μT) magnetinių laukų. Išoriniai ypač žemo dažnio magnetiniai laukai kūne indukuoja elektrinius laukus ir sroves. Esant dideliam laukų stipriui, sukeliama nervų ir raumenų stimuliacija bei centrinės nervų sistemos nervų ląstelių jaudrumo pokyčiai. Tačiau, vadovaujantis nustatytomis normomis, žmonės kasdieniame gyvenime praktiškai nesusiduria su tokiais magnetiniais laukais.
Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad nėra jokio aiškaus neigiamo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai, jei ekspozicija mažesnė už dabartiniuose standartuose nustatytus lygius. Nėra pateikta jokių įtikinamų galutinių įrodymų, kad elektromagnetiniai laukai būtų pavojingi sveikatai“, – teigia V. Uscilas.
ESO dirba dėl visuomenės?
ESO informavo, kad T. Rimšienės sklype yra tik elektros stulpai, o atviro tipo transformatorinė – valstybinėje žemėje. Vadinasi, reikia suprasti, kad moters namų valdos sklypą ir žemės ūkio paskirties sklypą skiria valstybinės žemės dalis. Kitaip tariant, nei žolės ten pjauti, nei kitaip jos prižiūrėti T. Rimšienė neprivalo.
ESO atstovai tikino suprantantys, kad oro linijos nepuošia kraštovaizdžio ir sukelia nepatogumų, tačiau jie esą taip padeda užtikrinti visuomeninį interesą – mums visiems taip reikalingą energijos tiekimą.
„ESO duomenimis, moteriai priklausančiame sklype yra tik elektros stulpai, o transformatorinė įrengta valstybei priklausiančiame žemės sklype. Planuodami elektros tinklo plėtrą, visuomet stengiamės gyventojams sukelti kuo mažiau nepatogumų ir elektros linijas bei kitus įrenginius projektuojame ne privačiuose gyventojų sklypuose, bet tai, suprantama, ne visuomet įmanoma.
Gyventojų sveikatai jokie elektros tinklo įrenginiai poveikio neturi.
Suprantame, kad oro linijos nepuošia kraštovaizdžio ir sukelia nepatogumų, tačiau jos padeda užtikrinti visuomeninį interesą – mums visiems taip reikalingą energijos tiekimą. Didindami tinklo patikimumą ir gerindami kraštovaizdį, kasmet vis daugiau investuojame į požeminio kabelių tinklo plėtrą – oro linijas keičiame požeminiais kabeliais“, – komentavo ESO atstovai, bet taip ir neatsakė, kodėl požeminės linijos nebuvo įrengtos ir prie T. Rimšienės namų.
Be to, ESO komentavo, kad apie vykdomus darbus gyventojai būna informuojami elektroniniu paštu arba trumposiomis SMS žinutėmis. Tačiau ne visi tokį informavimo būdą yra užsisakę, tad T. Rimšienė turėtų kreiptis į ESO ir prašyti, kad ateityje apie vykdomus darbus ji būtų informuojama jai patogiu būdu.
Kokia laukia ateitis?
Teoriškai T. Rimšienė turėtų gauti kompensaciją už tai, kad jos žemėje atsirado daug nepatogumų sukėlę elektros stulpai, tačiau apie tai ESO kalba labai nenoriai ir atsako tik formaliai: „Kreipiantis dėl nuostolių atlyginimo, vertiname tai įrodančius dokumentus kiekvienu konkrečiu atveju.“
Greitu metu tikėtis požeminio kabelio T. Rimšienė taip pat negali, nebent sutiktų už darbus sumokėti pati. O tai, be abejo, ne itin pigus malonumas.
„Konkrečiame moters sklype artimiausiu metu kabeliavimas nenumatytas, bet klientai turi galimybę tai padaryti privačiomis lėšomis“, – teigiama ESO komentare, kuris T. Rimšienės atveju nuskamba it pasityčiojimas.
Kova su vėjo malūnais
T. Rimšienė galutinai nusivylė teisingumu ir supranta, kad viena prieš jai nuostolių pridariusią didžiulę bendrovę nelabai pakovos ir realių kompensacijų veikiausiai nesulauks.
Įrodinėti teisybę teisme prieš didžiulę įmonę, neabejotinai apsiginklavusią juristais, kaimo moteriai taip pat būtų nepaprasta, tad suprantama, jog ji jaučiasi kaip patekusi į kovą su vėjo malūnais.
Ar išdrįs bent kas nors ištiesti pagalbos ranką T. Rimšienei ir įrodyti, kad vis dar egzistuoja Lietuvoje teisingumas?
ESO kasmet vis daugiau investuoja į oro linijų keitimą požeminiais kabeliais. Kėdainių rajone šiemet nutiesta apie 14 km požeminių kabelių ir šiais metais planuojama nutiesti dar apie 24 km.
Elektros oro linijoms nustatomos apsaugos zonos, kurių dydis priklauso nuo elektros oro linijos įtampos.
Iki 1 kV aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zona yra po 2 metrus abipus kraštinių jos laidų;
6 ir 10 kV – po 10 metrų;
35 kV – po 15 metrų;
110 kV – po 20 metrų;
330 ir 400 kV – po 30 metrų;
750 kV – po 40 metrų.
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Yra ir kitų žmonių veiklos apribojimų.
Elektros linijos apsaugos zonos atstumo ir šiose zonose nustatytų žmonių veiklos apribojimų (pavyzdžiui, pastatų statybos) reikalavimai pakankami siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros oro linijų žemo dažnio (50 Hz) elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai.