Kaip jau rašyta, A.Brazausko vadovaujama Vyriausybė pataisė įstatymus, kad elektros energijos skirstymo įmonės, tarp jų – ir Vakarų skirstomuosius tinklus privatizavusi prekybos tinklo "Maxima" savininkų valdoma "NDX energija", išsidalijo šimtamilijoninius dividendus. Po šios operacijos imta rūpintis privačios skirstomųjų tinklų įmonės "veiklos garantijomis".
A.Brazausko Vyriausybę pakeitęs naujas Ministrų kabinetas, vadovaujamas G.Kirkilo, greitai rado bendrą kalbą su "NDX energija".
Vyriausybė buvo įtikinta, kad būtina valstybinio ir privataus elektros energijos įmonių kapitalo pagrindu kurti vadinamąjį nacionalinį investuotoją. Jo veiklos pagrindiniu viešu tikslu turėjo tapti naujos atominės elektrinės statyba su partneriais iš kitų Baltijos valstybių ir Lenkijos. Tačiau nacionalinis investuotojas, be kita ko, suteiktų garantijas "NDX energijai", kad jai priklausanti VST nebus reprivatizuota, jeigu šalyje pasikeistų valdžia ir ji keltų klausimą dėl 2003 m. įvykusio tinklų pardavimo privatiems asmenims teisėtumo.
2007 m. birželį Seime buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, kuriame pirmą kartą užsimenama apie nacionalinio investuotojo kūrimą, tačiau nenustatyti principai, kaip tai bus daroma. Vyriausybei suteikti įgaliojimai derėtis su elektros įmonėmis ir kitomis bendrovėmis dėl to, kaip ir kada bus įsteigtas nacionalinis investuotojas į būsimą atominę elektrinę.
Kaip vėliau paaiškėjo, vieninteliu derybų partneriu tapo "NDX energija", parinktu be konkurso arba kitokių skaidrių rinkimų procedūrų.
Ir vėl pramiegojo
Tuometė opozicija, prieš trejus metus nepastebėjusi, kad naujame Elektros energetikos įstatyme įteisinta galimybė monopolininkams pelnytis iš visų mokesčių mokėtojų, pramiegojo ir Atominės elektrinės įstatymą, nors šįkart nebebuvo jokių politinių įvykių ar aplinkybių, neleidžiančių įsigilinti į Vyriausybės teikiamą projektą. Seime beveik nekilo diskusijų, ar priimti šį teisės aktą.
Aktyviau priešintis nacionaliniam investuotojui opozicija pradėjo tik 2007 m. rudenį, kai G.Kirkilo Vyriausybė ėmė derėtis su "Maximos" savininkais. Tuomet opoziciniams konservatoriams ypač nerimą sukėlė iš derybų atėjusi žinia, kad privati elektros skirstymo bendrovė gali gauti beveik pusę būsimo nacionalinio investuotojo akcijų ir taip jį iš esmės kontroliuoti.
Triukšmauti pradėję konservatoriai greitai suprato, kokia būsimojo energetikos milžino esmė. Bet jau buvo per vėlu.
Iki 2007 m. pabaigos suderėta, kad "NDX energijai" atiteks 38,3 proc. būsimojo nacionalinio investuotojo akcijų, valstybės kontroliuojamiems Rytų skirstomiesiems tinklams ir "Lietuvos energijai" – 61,7 proc. Tai yra kiek mažiau nei du trečdaliai įmonės akcijų, bet valstybė prarado galimybę pati valdyti bendrovę milžinę.
Gimė liūtas
Ilgą laiką trigalviu slibinu vadintas projektas įgijo naują – liūto – vardą, nes pavadintas "Leo LT".
Norint įteisinti derybose pasiektus rezultatus, Vyriausybei vėl reikėjo eiti į Seimą ir prašyti pakoreguoti Atominės elektrinės įstatymą.
G.Kirkilo mažumos Vyriausybė negalėjo garantuoti, kad parlamentarų dauguma pritars opozicijos labai priešiškai sutiktam projektui. Todėl teko imtis politinių sąjungininkų paieškų. Jos buvo sėkmingos. Valdančiąją mažumą netrukus papildė naujuoju aplinkos ministru tapusio Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga (socialliberalai). Taip mažuma tapo dauguma.
Be to, "Leo LT" projektą gana netikėtai parėmė opozicinė Darbo partijos frakcija.
Prezidentas Valdas Adamkus įstatymą po tam tikrų dvejonių pasirašė ir 2008 m. gegužę iš "Lietuvos energijos", Rytų skirstomųjų tinklų bei privačios VST buvo suformuota bendrovė "Leo LT". Ji tapo energetikos gigante ir šios rinkos monopolininke.
Traukinys jau nuvažiavo
Po 2008 m. spalio 12 d. įvykusių Seimo rinkimų perversmą energetikoje įvykdę socialdemokratai prarado valdžią. Į premjero krėslą atsisėdęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius nuolat kartoja, kad energetikos monopolis bus sugriautas.
Naujoji valdžia kol kas nedrįsta judinti "Leo LT". Už ją tai gali padaryti Konstitucinis Teismas, nagrinėjantis, ar "Leo LT" steigimas atitiko šalies įstatymus.
Tačiau dešiniųjų Vyriausybė užsimojo per artimiausius kelis mėnesius panaikinti skirstomiesiems tinklams ypač naudingus Elektros energetikos įstatymo nuostatus.
Konservatorius Jurgis Razma dar pernai vasarą įregistravo Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios suteiktų Kainų komisijai daugiau teisių vertinant energetikos įmonių turtą ir taip leistų komisijai reguliuoti jų pelną bei būti lankstesnei nustatant elektros energijos kainas. "Komisija ne kartą reiškė skundus, kad pagal galiojantį įstatymą jie gali nustatyti tik labai aukštas viršutines elektros perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas ir negali apginti elektros vartotojų interesų. Tai ir turi būti ištaisyta", – sakė J.Razma.
Dabartinė įstatymo redakcija, pasak jo, yra pernelyg palanki energetikos bendrovėms.
Vakar Vyriausybė šioms pataisoms iš esmės pritarė. Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, pataisos Kainų komisijai suteiks galimybę elektros vartotojams patvirtinti palankesnę kainą.
Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sveikino Seimo ryžtą pakoreguoti įstatymą. Jis atkreipė dėmesį, kad tai reikėtų padaryti iki vasaros. "Kainos pas mus paprastai perskaičiuojamos rudenį, todėl iki to laiko reikėtų, kad įstatymas jau galiotų ir komisija turėtų atitinkamus įgaliojimus kitaip skaičiuoti elektros kainą", – sakė jis.
Kita vertus, nuolat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo pataisos nesumažins elektros energijos kainų vartotojams. "Atgal įstatymai negalioja ir mes negalėsime koreguoti lig šiol buvusių kainų. O ateityje kainos, deja, vis tiek didės, nes prisideda kiti veiksniai, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės numatomas uždarymas", – teigė J.Razma.
V.Poderys tikisi, kad naujai priimtas įstatymas bent jau apribos galimybę nepagrįstai didinti elektros energijos kainų. "Ji tikriausiai ateityje vis tiek didės, bet nebe taip smarkiai, kaip didėtų, jeigu tebegaliotų tas 2004 m. priimtas įstatymas", – sakė jis.
Energetikos rinkos perdalijimo chronologija
2003 m. pabaigoje "Maximos" savininkų valdoma įmonė "NDX energija" už 540 mln. litų įsigijo 77 proc. valstybinių Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų. Įsigyta įmonė pervadinta į VST.
2004 m. pradžioje Ūkio ministerijoje pradedamas rengti naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymas. Jį rengiant dalyvauja įvairūs ekspertai ir specialistai, taip pat elektrą skirstančių įmonių, tarp jų ir VST, atstovai.
2004 m. gegužę Elektros energetikos įstatymo projekto rengimas baigtas, jis perduotas Vyriausybei svarstyti. Į projektą įrašytas ir nuostatas, kad elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonių pelnas susiejamas su tų įmonių turimo turto verte, kurį nusistato pati įmonė.
2004 m. birželio 4 d. Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė pritarė parengtam Elektros energetikos įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui, prašydama priimti įstatymą skubos tvarka. Tai paaiškinta būtinybe skubiai suderinti šį įstatymą su ES, į kurią Lietuva įstojo tų metų gegužės 1-ąją, teisės sistema.
2004 m. birželio 16–30 d. Seimo Ekonomikos komitetas, vadovaujamas socialliberalo Vaclovo Karbauskio, nagrinėjo Elektros energetikos įstatymo projektą, atmesdamas pramonininkų bei Kainų ir energetikos komisijos reikštas abejones dėl straipsnio, elektrą skirstančių įmonių pelną siejančio su jų turtu.
2004 m. liepos 1 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą. Jis pasirašytas tuomečio laikinai einančio prezidento pareigas socialliberalų lyderio Artūro Paulausko ir įsigaliojo liepos 14 d.
VST pasinaudojo įstatymo teikiamomis galimybėmis ir per 2004–2007 m. savo turimą turtą perkainojo du kartus. Turto vertė per tą laikotarpį padidėjo apie keturis kartus. Tai sudarė galimybę pelną padidinti apie penkis kartus.
2004–2007 m. elektros energijos kainos buitiniams vartotojams padidėjo apie 16 proc., komerciniams – 26 proc.
2004–2007 m. VST savininkai išsimokėjo kelių šimtų milijonų litų dividendus.
2006 m. rugsėjį vienas įstatymo rengėjų Nerijus Eidukevičius nutraukė darbą Ūkio ministerijoje ir tapo iš dalies "NDX energijos" valdomos bendrovės "Kauno tiltai" vadovu.
2008 m. pradžioje socialdemokratų dominuojamos valdančiosios koalicijos pastangomis priimti įstatymai, leidžiantys valstybinių įmonių "Lietuvos energija" ir Rytų skirstomųjų tinklų bei privačios VST pagrindu steigti elektros energetikos gigantą "Leo LT".
2008 m. liepą Seimui pateikta Elektros energetikos įstatymo pataisa, kuria naikinamas nuostatas dėl įmonių pelno sąsajų su turimo turto verte. Šią pataisą planuojama priimti per artimiausius kelis mėnesius.