Kaip LRT radijui trečiadienį kalbėjo D. Kreivys, elektros kaupimo baterijų parkai leis elektros dažnio susvyravimo atveju neprarasti energijos tiekimo.
„Ši sistema leis užtikrinti, kad įvykus bet kokiai avarijai mes neturėsime vadinamo blackouto. Įvykus sistemoje bet kokiam dažnio susvyravimui, bet kokiam atsitikimui, baterijos išskart įsijungia ir stabilizuoja visą elektros tiekimą valstybėje“, – tvirtino D. Kreivys.
Anot jo, baterijų parkai yra dar vienas svarbus žingsnis, didinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
D. Kreivys akcentavo, kad Baltijos šalys atsijungti nuo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa ketina 2025 metais.
„Kitais metais rugpjūčio mėnesį mes visi draugiškai išeiname iš BRELL žiedo, pranešame, kad jo nepratęsiame, o 2025 metų pradžioje visos Baltijos šalys išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą ir prisijungiame prie europinės sistemos“, – tvirtino D. Kreivys.
ELTA primena, kad Vilniaus baterijų parke simbolinę elektros energijos kaupimo sistemos veiklos pradžią trečiadienį paminės premjerė Ingrida Šimonytė, energetikos ministras D. Kreivys, parkų valdytojos „Energy Cells“ vadovas Rimvydas Štilinis, „EPSO-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Visi keturi 50 MW galios ir 50 MWh baterijų parkai iki sinchronizacijos bus naudojami momentiniam energijos rezervui užtikrinti ir iki atsijungimo nuo BRELL žiedo padės išlaikyti elektros sistemos stabilumą.
„Ši paslauga užtikrins stabilų elektros sistemos veikimą izoliuoto darbo metu ir avarijų atvejais, kol bus paleisti kiti elektros gamybos šaltiniai. „Litgrid“ taip pat turės galimybę panaudoti kaupimo įrenginių laisvą galią perdavimo tinko nuostolių sąnaudų mažinimui“, – Eltai sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Pasak jo, prireikus įrenginiai galės būti paleisti per 1 sekundę.
2025 m. vasarį Baltijos šalims prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kaupikliai bus naudojami elektros tinklo balansavimui, Lietuvoje diegiant vis daugiau nepastovios elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
„Dėl AEI generacijos nepastovumo kyla iššūkiai balansuojant sistemą ir valdant jos dažnį. Energijos kaupimo įrenginiai gali užtikrinti dažnio valdymo rezervus ir teikti kitas papildomas paslaugas taip prisidedant prie elektros sistemos stabilumo užtikrinimo“, – komentuoja D. Matelionis.
Elektros kaupimo įrenginiai įrengti Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse. „Energy Cells“ teigimu, tai didžiausias Baltijos šalyse ir vienas stambiausių tokio tipo projektų visoje Europoje.