„2024 m. jau turėsime apie 3,5 GW, o 2025 m. yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai yra milžiniškas kiekis. Tai leis mums generuoti 75–80 proc. visos elektros energijos, kuri mums reikalinga“, – antradienį Seime kalbėjo D. Kreivys.
Tokias prognozes jis pateikė remdamasis dabar tinkle rezervuota saulės ir vėjo elektrinių galia.
„Tinklo rezervacijos ir ketinimo protokolai, tinklų rezervacijų sutartys sudarytos. Įnešti didžiuliai užstatai ir per 3 metus saulės ir vėjo elektrinės turi būti pastatytos“, – teigė ministras.
Pasak jo, iš viso šiuo metu rezervuota apie 12 GW galių.
„Kuomet yra verkiama ir ieškoma būdų, kaip iš gaminančių vartotojų tuos likusius 200 ar 400 megavatų (MW), galim drąsiai pasakyti, kad šiai dienai saulės ir vėjo elektrinių rezervacijų yra 12,2 GW. Tiek turime įsipareigojimų“, – sakė D. Kreivys.
Ministro pateiktais duomenimis, nuo 2020 m. paskutinio ketvirčio iki dabar bendra iš atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia išaugo nuo 699 MW iki 2,16 GW. Prieš metus atsinaujinančios energijos generacija siekė 1,21 GW.
D. Kreivys parlamentarams taip pat dėstė, jog rugpjūtį Lietuvoje jau buvo daugiau nei 80 tūkst. gaminančių vartotojų, kurių suminė galia sudaro 825 MW.
„Liepą gaminantys vartotojai kartu su vėjo elektrinėmis, pagamino beveik trečdalį visos Lietuvos elektros energijos“, – teigė jis.
Energetikos ministerija siekia, kad iki 2030 m. Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pasigamintų visą reikiamą elektros kiekį, taptų elektrą eksportuojančia šalimi.
„Pagal tai kaip vystosi mūsų generacija, 2030 metais pasieksime lūžį, kuomet visa elektros energija, nepaisant žymiai aukštesnio jos vartojimo, bus gaminama Lietuvoje“, – Seime kalbėjo D. Kreivys.