„Tobula audra turi dvi pagrindines savybes: pirma, ji – aukšto intensyvumo, antra, – audros nesitęsia ilgai. Kodėl tas nesitęs ilgai? Ir kodėl toks aukštas intensyvumas? Pagrindinė priežastis, kodėl turime tokią situaciją – didžiulis skirtumas tarp energetinių išteklių pasiūlos ir paklausos“, – antradienį Seime kalbėjo energetikos ministras.
„Šiandien matome, kad ateities sandoriuose dujų kainos apie birželį yra beveik dvigubai žemesnės, nei dabar turime. Norvegija yra pasiūliusi ES eksportuoti 20 proc. daugiau dujų. Amerikiečių skalūninių dujų gamintojai vis stipriau pradeda įsijungti į rinką. Dujų poreikis per artimiausią pusmetį turėtų susibalansuoti“, – prognozuoja D. Kreivys.
Taip pat pavasarį poreikis šildymui, anot jo, bus žymiai mažesnis.
„Turime dabar piką, matome labai stiprius energetinių išteklių ribojimus Kinijoje, visą eilę neveikiančių elektrinių Vokietijoje. (...)
Turime labai aukštą laikiną energetikos kainų šuolį, taip pat matome, kad horizontas nėra ilgas, atitinkamai Vyriausybė ir kalibruoja savo priemones, kaip galima būtų spręsti šiuos klausimus“, – pažymi energetikos ministras.
Tam ministerija esą numačiusi priemones pirmiausiai socialiai labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakelia ribas, kad daugiau žmonių galėtų naudotis socialine apsauga, patekus į energetinį skurdą.
Energetikos ministerija yra pasiūliusi, kad šį piką būtų galima išdėstyti per ilgesnį laikotarpį iki 7 metų. Tam rengiami įstatymai“, – sako jis.
Parlamentaras Valius Ąžuolas Seime energetikos ministro klausė: „Gal reikėtų panaikinti visas sankcijas, datas iki kada reikia pasirinkti, ir kad žmonės turėtų galimybę pasilikti su valstybiniu elektros tiekėju, kuris reguliuojamas valstybės ir turi tam tikrą saugumą dėl kainos. O visi nepriklausomi elektros tiekėjai, deja, yra nereguliuojami. Ten yra laukiniai vakarai. Kaip manote?“
D. Kreivys atsakydamas pažymi, kad direktyvos reikalauja liberalizuoti elektros energijos rinką, o Lietuva yra viena iš paskutinių šalių, kuri tai daro.
„Kitas aspektas – Lietuvos tiekėjai, siūlydami kainas jie turi savo draudimą: arba tu draudiesi rinkose, arba turi ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais. Tai jiems leidžia ilguoju laikotarpiu užtikrinti mažesnes kainas. Rinkose visada būna, kad kažkas iš rinkos iškrenta, bet čia nėra problemos, nes ne gyventojui lieka skolingas tiekėjas, bet gyventojas dažniausiai tiekėjui. O gyventojas visada turi galimybę pasirašyti sutartį su kitu rinkoje esančiu tiekėju. Šioje vietoje nuostolių mūsų žmonės patirti negali.
Dėl kainų lygio drįsčiau nesutikti. Dažnu atveju tiekėjai sutartis turi ilgalaikes, kainos būna mažesnės nei nustatytos mūsų reguliatoriaus. Jei pažiūrėsime po pirmo liberalizavimo etapo – žmonės, turintys sutartys, moka žymiai mažiau nei nustatyta reguliatoriaus, o ateityje kainų skirtumas bus dar ryškesnis.
Todėl manau, kad galimybė rinktis tarp tiekėjų yra privalumas. Lygiai tokią pačią situaciją turėjome telekomunikacijų rinkoje. Šiandien galime džiaugtis galimybe ne tik pasirinkti tiekėją, bet ir gausią paslaugų rinka bei žemomis kainomis“, – Seime kalbėjo jis.
Seimo narys Algirdas Butkevičius ministro klausė, kas atsakys už tai, kad jei dalis dabar elektros vartotojų, kurie yra pasirašę sutartis, nutrauks ir perbėgs į „Ignitis“.
„Tai – viena medalio pusė. Kita pusė – kalbėjote apie tam tikrą kainų reguliavimą, išdėstant tam tikram laikotarpiui. Bet kaip bus su tais gyventojais, kurie namus apšildo, pirkdami medienos granules ir anglį? Anglis pabrango 30 proc., granulės – irgi. Yra dvi grupės vartotojų. Ar šį klausimą svarstėte?“ – teiravosi A. Butkevičius.
D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad nepasirinkus nepriklausomo tiekėjo, patekus į garantinį tiekimą elektros kainos automatiškai padidėtų 25 proc. Tai reiškia, kad kainos gali pašokti net dvigubai. Todėl, anot jo, ir ilginamas pasirinkimo laikotarpis.
„Žmonėms, kurenantiems taršius energetikos išteklius, nuo kitų metų bus prieinama 110 mln. eurų pasikeisti nenašius katilus į našesnius. Tai tikrai didelė suma, ir aš manau, kad daugelis šeimos ūkių, turinčių taršius katilus, turės galimybę juos pasikeisti.
Kalbant apie sutarčių nutraukimus ir nenutraukimus. Dar kartą pasikartosiu – pagrindinė priežastis, kodėl atidedamas terminas, - elektros tiekėją šiuo metu yra pasirinkę tik 250 tūkst. vartotojų. Kainų pasiutpolkė – didelė. Žmonės bijo rinktis, yra didelė tikimybė, kad iki metų galo didelis kiekis vartotojų bus nepasirinkę tiekėjų. To nepadarius, papuolus į garantinį tiekimą kainos automatiškai dar didėja 25 proc. Gali būti, kad kainos pašoks dvigubai. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, daromas šis žingsnis.
Kitas dalykas – mes neraginame žmonių nutraukinėti sutartis. Juo labiau, kad patys tiekėjai siūlo naujus planus ir geresnes kainas. Aš manau, kad žmonės turės ilgesnį laiką pasirinkti tarp planų ir išsirinkti palankiausią, geriausią sau sprendimą. Juo labiau, kad turime įvairių skaičiuoklių, kurios leidžia pasirinkti ir lyginti vartotojams“, – dėsto D. Kreivys.
Seimo narys Kęstutis Vitkauskas klausė, ar ministras palaiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) siūlymą įvesti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą gyventojų sąskaitoms už elektrą ir dujas. Energetikos ministras šią priemonę įvertino kritiškai.
„Iš pirmo žvilgsnio priemonė yra patraukli, tačiau turime atsakyti į eilę klausimų, kurie mums kyla. Pirmas – socialinis teisingumas. Kadangi priemonė – horizontali, ji atiteks tiek turtingiems, tiek energetiniame skurde esantiems žmonėms, tiek ir už ją galintiems susimokėti.
Antras aspektas – PVM yra vienas iš pagrindinių mokesčių, per kurį formuojamas biudžetas. Iš jo finansuojame švietimą, sveikatos apsaugą ir kitus dalykus. Automatiškai mažindami pajams šioje vietoje, turime sutikti, kad galimai gali nukentėti ir kitos sritys. Norint išvengti šių dalykų Socialinių reikalų ministerija yra paskaičiavusi, kad žymiai efektyviau yra pakelti grindis, kad vis daugiau žmonių gautų paramą savo namų šildymui, apšvietimui“, – pažymi D. Kreivys.
Energetikos ministerija yra parengusi įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Pataisomis taip pat siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
Ministerija nurodo, kad priėmus pakeitimus ir išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 proc. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms nuo sausio kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoje 83 proc.).
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą siūloma pratęsti iki 2022 metų liepos mėnesio. Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Šiuo metu jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Siūlomi pakeitimai trečiadienį bus svarstomi Vyriausybės posėdyje.