Nors Lietuva elektros iš Rusijos bei Baltarusijos nebeperka, transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje, tad po 100 dienų įvyksianti sinchronizacija, anot ministro, padės iki galo įtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Aš galėčiau šitą žingsnį prilyginti paskutinių rusiškų tankų ir kareivių išvažiavimui iš Lietuvos. Energetikoje mes nutrauksime paskutinę grandinę, jungiančią mus su Maskva, o kartu ne tiktai energetikoje, bet ir valstybės paskutinę jungtį su Maskva“, – LRT radijui sakė D. Kreivys.
„Daugiau ryšių tokių, kurie mus saisto tiesiogiai, kaip ir neturėsime“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių bendradarbiaus tryse, bandydamos palaikyti dažnį bei užtikrinti gamybą, o vėliau per sinchroninę jungti su Lenkija prisijungs prie kitų Europos šalių.
„Vasario 8 dieną Lietuva, Latvija ir Estija – mes išeisime į bandymą, kuomet visos trys šalys kartu draugiškai dirbsime uždarosios salos režimu. Tai reiškia, kad mes kartu turėsime tiek palaikyti savo dažnį, tiek užtikrinti gamybą. Ir po paros prisijungsime prie Europos per naujai mūsų pastatytą sinchroninę jungtį su Lenkija“, – pasakojo D. Kreivys, pabrėždamas, kad elektros vartotojai neigiamų pokyčių nepajaus.
„Žmonės absoliučiai nieko nepajus: nei lemputės sumirksės, nei kažkas įsijungs, nes sistema, kurią mes dabar pastatėme per tuos 6 metus, yra neišpasakytai stipri“, – akcentavo ministras.
Anot jo, Lietuvoje jau atlikti bandymai leidžia užtikrinti, kad perėjimas bus sklandus.
„Lietuva yra pagrindinė šalis. Mes sinchronizuosime kitas Baltijos šalis su Europa. Visos jungys, visi pagrindiniai technologiniai įrenginiai yra Lietuvoje, ir didžiausios investicijos, 70 proc. visų investicijų, buvo atliekama Lietuvoje. Todėl mūsų sistemos išbandymas sukuria galimybę ir užtikrintumą, kad tikrai bus viskas gerai“, – sakė D. Kreivys.
Ketvirtadienį prie Energetikos muziejaus bus atidengtas laikrodis, skaičiuosiantis iki sinchronizacijos likusias 100 dienų. Anot ministro, šis objektas, simbolizuojantis netrukus Lietuvoje įsigaliosiančią energetinę nepriklausomybę, bus matomas ne tik iš muziejaus prieigų, bet ir nuo kito upės kranto.
ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai Lietuva taip pat savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kritiškai vertina idėją panaikinti Energetikos ministeriją
Dainius Kreivys kritiškai vertina idėją panaikinti jo vadovaujamą ministerija perduodant funkcijas kitai Vyriausybės valdomai institucijai. Anot jo, šiuo metu yra pasirinkimas arba turėti Energetikos ministeriją, arba „kosmines elektros kainas“.
„Šiai dienai elektros gaminame 60 proc., 2028 m. gaminsime 100 proc. (...) Yra ir centrai, ir vandeniliai, jūros parkai, yra tiek ką veikti... Jei to nepasidarysime, neturėsime nei pramonės, nei duomenų centrų ir kainos turėsime kosmose.
Turime pasirinkti, ar norime turėti Energetikos ministeriją turėti, ar kosmines kainas mūsų žmonėms“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
Žygimantas Vaičiūnas – vienas iš variantų tapti ministru
Paklaustas, ką matytų savo įpėdiniu, D. Kreivys tvirtino, kad šių klausimų nesprendžia, tačiau tikisi iniciatyvaus, technologiškai energetiką suprantančio žmogaus ir „ne paskutinį žodį“ šiuo klausimu, jo manymu, turėtų tarti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Konservatorius neatmetė, kad vienas iš galimų variantų yra ir buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Aš šitų klausimų nesprendžiu. Kadangi teks būti opozicijoje, dirbsime su tuo ministru, kuris bus paskirtas. Manau būsimos valdančiosios partijos turi kandidatų, kadangi tema labai svarbi ir prezidento bus ne paskutinis žodis. Tikiuosi, kad turėsime žmogų ir iniciatyvų, ir kuris techniškai, technologiškai supranta energetiką“, – sakė politikas.
„Vienas iš variantų“, – teigė D. Kreivys paklaustas apie Ž. Vaičiūną, kaip potencialų būsimą ministrą.
ELTA primena, kad rugsėjį vykusio šeštojo Regionų forumo metu šalies vadovas G. Nausėda pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Anot jo, tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad nors ankstesni bandymai po šalį paskirstyti ministerijas nepavyko, tai nepaneigia pačios idėjos poreikio.
Šalies vadovo manymu, šiuo klausimu būtų galima svarstyti ir apie kitų ministerijų, kaip pavyzdžiui Energetikos, egzistavimo tikslingumą.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad tokia idėja svarstytina, bet siūlomos institucijos veikla turėtų būti dar platesnė. Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad vien tik Regionų ministeriją būtų neefektyvus resursų panaudojimas.
Rugsėjo pradžioje Eltos organizuotų debatų Seimo rinkimams metu, apie galimybę įkurti Regionų ministeriją užsiminė ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
Sako, kad ateinantis energetikos ministras turės suformuoti mažųjų branduolinių reaktorių vystymo viziją Lietuvoje
Dainius Kreivys teigia, kad pasiruošimas vystytį mažuosius branduolinius reaktorius Lietuvoje, tai darbas kurį palieka kito ministro kadencijai. Anot jo, Energetikos ministerija jau pradėjusi diskusijas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje, o kitas žingsnis galėtų būti neįpareigojančios sutarties pasirašymas su technologijas vystančiomis įmonėmis.
„Pirmas žingsnis, kadangi Europa labai atsilieka šiose technologijose, tai pradėtas derinti susitarimas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Sekantis žingsnis, tai bendradarbiavimas su modernimis įmonėmis, kurios vysto šias technologijas. Mano galva, turėtume pasirašyti neįsipareigojančius bendradarbiavimo sutarimus su „TerraPower“, „Kairos Power“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
„Tada jau galėtume formuoti viziją, kokios kainos, kur galėtume statyti, kokie būtų finansavimo modeliai. Tuos darbus turės padaryti ateinantis ministras ir ministerija“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar naujos valdžios atėjimas gali reikšti institucijų požiūrio į mažuosius reaktorius pasikeitimą, ministras pastebėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda palaiko tokios technologijos naudojimą.
„Pirmiausia aš matau prezidento paramą šiai temai. Jis yra ne kartą išreiškęs savo nuomonę dėl mažų branduolinių reaktorių. Tai aš galvoju, kad tai yra pozityvus ženklas šiai krypčiai. Dabar matome, kad Briuselyje ir kitur pradedama suvokti, kad vien atsinaujinančios energetikos neužteks, kad jos turės žengti koja kojon su atominėmis technologijomis“, – komentavo ministras.
D.Kreivys pabrėžė, kad mažieji reaktoriai reikalingi dėl planuojamo spartaus Lietuvos energetikos poreikių augimo iki 2050 m.
„Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau. O iki 2050 m. mums reikės 6 kartus elektros energijos, nei dabar, kad galėtume viską dekarbonizuoti ir pereiti nuo taršaus kuro prie elektros“, – aiškino D. Kreivys.
„Tai reiškia, kad visą tą laikotarpį turėsime tokiu pačiu tempu vykdyti plėtrą“, – pabrėžė jis.
Pasakė, kiek Lietuvai sutaupė „Harmony Link“ jungties perkėlimas į sausumą
Sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais besiruošiančiai Lietuvai vystant strateginės jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektą, kabelio perkėlimas iš jūros į sausumą šaliai sutaupė apie 600 mln. eurų, sako energetikos ministras.
„Harmony Link“ jūrinės jungties projektas dar 2023 m. pradžioje išbrango nuo 680 mln. iki 1,6 mlrd. eurų, tad Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės – „Litgrid“ ir PSE – sutarė kabelį tiesti šalia „Rail Baltica“ vėžės.
„Perkėlimas („Harmony Link“ – ELTA) iš jūros į sausumą mums sutaupė beveik 600 mln. eurų. Tai yra milžiniškos lėšos, kurias būtų reikėję kompensuoti mūsų vartotojams – mūsų ir Lenkijos. Tas buvo nepriimtina“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo ministras.
Tikimasi, kad sausuma kabelis bus nutiestas 2029 m., kol kas vyksta statyboms reikalingas teritorijų planavimas.
„Labai tikiuosi, kad apie 2029 m. mes sausumos kabelį turėsime ir galėsime padidinti tuo metu prekybą su Europa per šitą kabelį“, – aiškino D. Kreivys.
Kaip jau skelbta, strateginio objekto „Harmony Link“ sausumos dalį planuos magistralinius dujotiekius ir vamzdynus projektuojanti įmonė „Ardynas“. Iki 2026 m. pabaigos ji turės parengti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nustatyti ir įregistruoti žemės servitutus bei teritorijas, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Kaip Eltai nurodė „Litgrid“, šių darbų kaina siekia 410 tūkst. eurų (be PVM).
Gegužės pabaigoje „Litgrid“ baigė priimti rinkos dalyvių siūlymus dėl „Harmony Link“ jungties ir transformatorių pastotės projektavimo ir įrengimo, pradėtos viešosios konsultacijos.
„Harmony Link“ 700 megavatų (MW) galios elektros jungtis su Lenkija yra vienas iš sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų, kuriuo siekiama užtikrinti elektros rinkų integraciją. Elektros jungtis bus apie 350 km ilgio, iš kurių apie 300 km sudarys jūrinė dalis.