Kreivys apie kitus metus bei elektros ir dujų kainas: plauksime per audringus vandenis

Karo Ukrainoje metu būti bendroje energetinėje sistemoje su Rusija yra amoralu, įsitikinęs Lietuvos energetikos ministras, pasisakantis už kuo skubesnį šalies pasitraukimą iš posovietinės energetikos erdvės. Dainius Kreivys interviu „Delfi‟ prognozavo, kad 2023-ieji bus kupini iššūkių pasaulio, Europos ir Lietuvos energetikai, tačiau tinkamas pasirengimas ir tolesnis darbas turėtų sušvelninti įtampas.

Pokalbio metu aptartos energijos išteklių kainų prognozės, vietinės elektros generacijos didinimas, gaminančių vartotojų plėtra ir parama jai, sinchronizacijos ir rinkos liberalizacijos projektai bei kiti klausimai.

– Pone D. Kreivy, į kokius metus žengiame su Lietuvos energetika – galimybių panaudojimo, iššūkių įveikimo ar galbūt krizės?

– Ateinančiais metais toliau plauksime per audringus vandenis, nes reikia suprasti: energetiką ir jos išteklių kainas trumpuoju laikotarpiu lemia karas Ukrainoje. Ir kol karas nesibaigs, galime teigti, kad tas neužtikrintumas su energijos išteklių šuoliais, jų įtaka infliaciniams procesams toliau tęsis. Tačiau kaip ir kiekvienas sudėtingas laikotarpis jis turi šviesią pusę, nes kiekvienas išbandymas suteikia galimybę greičiau ir tvirčiau priiminėti reikalingus sprendimus.

Pavadinčiau kitus metus tiek iššūkių, tiek rimtų sprendimų, įgyvendinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, metais.

Švedijos pusė labai atidžiai seką visą informaciją viešojoje erdvėje. Tikrai nenoriu aiškintis ir komunikuoti su Švedija per mūsų mediją

– Ar turėtumėte prognozę dėl dujų rinkos kainų kitiems metams?

– Turime (180 Eur/MWh) lubas, kurios efektyviai mus apsaugos nuo spekuliacijų rinkoje. Nes kaip kitaip pavadinti tai, kas vyko rugpjūčio mėnesį, Vokietijai skyrus didžiules pinigų sumas tam, kad būtų užpildytos saugyklos? Tuo pasinaudojo rinkos žaidėjai, kainos sukilo į kosmines aukštumas. Nuo to turime „vaistą“ – lubas – jos leis mums kartu išlaikyti konkurencingumą, nes turės dinaminį kanalą, kuris bus 35 eurais aukščiau už kitas biržas, tačiau kartu neleis kainoms augti į beprotiškas aukštumas. Lubos veiks kaip tramdomieji marškiniai rinkos spekuliantams. Tai vienas aspektas.

Kitas aspektas – Kinijos situacija. Šiuo metu Azijos saugyklos yra užpildytos, dujų per daug niekam nereikia, Europoje žiema šiltesnė negu planuota, todėl šios dienos kaina yra apie 80 eurų už MWh. Kinija nuėmė visus COVID apribojimus, stengiamasi kuo greičiau persirgti ir kad ekonomika grįžtų į normalų ritmą. Tas procesas, matyt, užtruks: tikėtis, kad per artimiausią pusmetį tas Kinijos poreikis stipriai augs, turbūt neverta.

Dujų kainų lubos veiks kaip tramdomieji marškiniai rinkos spekuliantams

Dujų kaina priklausys nuo Rusijos, ar užsuks (dujas). Čia mes prognozuoti nieko negalime. Tai yra labai svarbus faktorius, kuris gali sukelti šoką. Ir šioje vietoje lubos turėtų suveikti kaip saugiklis. Ir dar kainas lems pasaulio ekonomikos būklė: ar turėsime recesiją, ar ne.

Reziumuojant, prognozuočiau dujų kainą rėžyje 120–150 eurų už MWh. Gali būti šokų, kai kaina „pavažiuos‟ iki 180 eurų ir suveiks lubos, – yra tokia galimybė pildant saugyklas: Rusija, kaip visada tokiu metu, gali imtis veiksmų.

– Elektros tiekimo rinka. Kasmet turime po nemalonią žinią apie pasitraukiančius tiekėjus. Kaip matote patį liberalizacijos procesą – ar jis turi naudų tokiame sudėtingame kontekste?

– Be liberalizacijos negalėtume kalbėti apie sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą, nes rinka leidžia tiekėjams suvesti atsinaujinančios elektros gamintoją su pirkėju, veikia kaip tarpininkė. Priešingu atveju turime biržą, viskas nuperkama joje ir erdvės konkurencijai nėra. Šiuo atveju kuo daugiau atsiranda atsinaujinančios energetikos, tuo didesnė tikimybė tiekėjams įsigyti pigiau, geresniais kontraktais elektros energiją ir ją parduoti vartotojams. (…)

Visa ekosistema leidžia iš esmės vystyti atsinaujinančią energetiką. Didėjant parkui, žmonių pasirinkimas, iš ko pirkti elektros energiją, vis didės, tiekėjų, ko gero, atsiras vis daugiau. Elektros rinkos liberalizacija atneš ir kitų paslaugų. Elektros energijos tinklas, koks yra dabar, drastiškai keisis – iš centralizuotos sistemos einame į decentralizuotą. Kiekvienas iš mūsų galėsime būti ne tik paslaugos pirkėjai, bet ir tiekėjai.

Liberalizacijos procesas galbūt galėjo būti sėkmingesnis, be įvairių bankrotų

Esame vieni paskutinių Europoje, patekę į šį traukinį, galime sakyti, kad procesas galbūt galėjo būti sėkmingesnis, be įvairių bankrotų. Tačiau manau, kad kartu šitoje vietoje pritrūkome reguliavimo stiprumo, nes pats reguliavimas, jeigu jis per stiprus, automatiškai užkerta kelią daugiau rinkos žaidėjų atsirasti ir mažina konkurenciją.

Tačiau taip pat pasigedau ir atsakingesnio rinkos žaidėjų veikimo, to paties „Perlas Energija‟ veikimo. Per agresyvus veikimas, per didelis norėjimas užimti daugiau rinkos priveda prie tokių pasekmių. Džiaugiuosi, kad situaciją pavyko suvaldyti. Tikiuosi, kad žmonės, kurie buvo pasirinkę „Perlas Energiją‟, didelių nuostolių nepatyrė. Tiek valstybė, tiek dalinai „Perlas Energija‟ kompensavo tas išlaidas. Tikrai sieksime, kad bendrovė kompensuotų visas valstybės patirtas išlaidas. Šiuo metu VERT atlieka tyrimą, po jo mes spręsime, kaip geriausiai tuos pinigus susigrąžinti. Yra priimtas įstatymas, kuris palengvins šį procesą.

– Ministre, bet ar buvo prasminga piginti garantinį tiekimą (mažinant jo koeficientą)? Gal tai užkirs kelią ateiti kitiems tiekėjams? Nes žmonės dabar gali neturėti paskatos rinktis tiekėją ir liks garantiniame tiekime, tuo labiau, kad valstybė kompensuoja elektros kainas.

– 15 proc. Noriu priminti, kad tai nėra „bauda‟ ar kažkoks viršpelnis uždėtas, ar mokestis, nes tai yra sąnaudos, kurias patiria skirstymo tinklo operatorius ESO ir tai žmonės, esantys garantiniame tiekime, turi sumokėti. Šiuo metu, kuomet turime sudėtingą situaciją rinkoje, kitą kartą gal žmonėms sudėtinga pasirinkti, apsispręsti, – Vyriausybė ištiesia ranką ir padeda tiems žmonėms pereiti šitą sunkmetį.

Manau, kuomet baigsis karas, rinka stabilizuosis, tada kainų lygis nusistovės, tada žmonės pamatys, kad tikrai labiau apsimoka rinktis nepriklausomą tiekimą. „Žirklės‟ tarp garantinio tiekimo ir nepriklausomo tiekimo tikrai bus didesnės.

– Kokios, jūsų vertinimu, gali būti elektros kainos rinkoje kitais metais?

– Tai priklauso, kiek turėsime vėjo, hidroenergetikos, atominės energetikos. Vasarą kainas sukėlė ne tik aukštos dujų kainos, tačiau ir vėjo, ir hidroenergetikos trūkumas, bei tai, kad neveikė didžiulis skaičius Prancūzijos branduolinių elektrinių.

Kviesčiau Lietuvos gyventojus nepraleisti progos tapti savarankiškais ir niekam nebūti dėkingam už tiekiamą elektrą

Galime dabar džiaugtis žemesnėmis kainomis: turime vėjo ir Prancūzija susibalansavo, šiek tiek eksportuoja. Esant stipriai susietiems jungtimis su Europa, mūsų kainas regione diktuoja paklausos ir pasiūlos santykis visoje Europoje. Taip pat turbūt įtaką darys, kaip atrodo, Suomija. Ji šiuo metu irgi yra deficite apie 1 GWh, nes naujas Olkiluoto reaktorius, tik pasileidęs, padirbęs keletą mėnesių dėl techninių priežasčių išjungtas (dabar vėl veikia bandymo režimu – red.). Įjungus reaktorių balansas regione dar keisis.

Iš to, ką paminėjau ir turint omenyje dujų lubas, tokios (elektros) kainos, kokios buvo po 500 ar 600 eurų už MWh, – tokių nebus. Tas etapas praeitas. Kokia vidutinė kaina, prognozuoti nedrįsčiau. Greičiausiai, jeigu turėsime (kitų) metų vidurkį, tai jinai bus per 100 eurų: 120–140 eurų, tiksliai negaliu pasakyti. Tokios kainos, kokia buvo rugpjūčio mėnesį, tokios nematysime.

– Pakalbėkime apie gaminančių vartotojų perspektyvas. Nuo kitų metų auga vadinamasis pasaugojimo mokestis. Gali kilti klausimas, ar apsimoka apskritai dabar statyti saulės elektrinę, ar bus skatinama tai daryti?

Tikrai apsimoka. Matant, koks elektros energijos poreikis ateityje bus Lietuvoje, Europoje, dekarbonizuojant pramonę, elektros gamybą, transportą, be abejo, tikėtis, kad kainos bus labai žemos, tikrai nevertėtų ir elektros energijos gamyba visada apsimokės.

– O nuotolinės elektrinės – ar joms bus parama?

– Parama yra planuojama tęstinė ir galiu pasidžiaugti, kad per paskutinius dvejus metus, kuomet mes dirbame ministerijoje, gaminančių vartotojų skaičius yra padidėjęs 5 kartus, siekia 40 tūkst. Tai tikrai, manau, neblogas skaičius. Planuojame, kad 2024 gruodį, kuomet ši Vyriausybė pabaigs darbą, instaliuotų generacijos šaltinių galia sieks 3,6 gigavato. Nuo to, ką dabar turime, beveik 2,5 karto.

Lėšos toliau bus skiriamos tiek gaminantiems vartotojams, pastačiusiems elektrinę ant nuosavų namų, tiek nutolusiems. Parama bus ne tik ateinančiais, bet ir dar kitais metais. Jai skirti šimtai milijonų eurų, todėl tikrai kviesčiau Lietuvos gyventojus nepraleisti progos tapti savarankiškais ir niekam nebūti dėkingam už tiekiamą elektros energiją. O Vyriausybė yra pasirengusi finansuoti, kaip finansavo iki šiol.

Taip pat dedame visas pastangas ir stebime rinką, kad elektros modulių kainos nešautų į padanges. Teko apie tai kalbėti šiais metais ir su įmonėmis, kurios instaliuoja saulės baterijas, Lietuvos energetikos agentūra seka tiek modulių, tiek jų instaliavimo kainas.

Tikėtis, kad kainos bus labai žemos, tikrai nevertėtų. Elektros energijos gamyba visada apsimokės

Šiek tiek kelia nerimą šiuo metu nutolusių elektrinių kaina, kuri mūsų manymu, yra išpūsta, yra žymiai aukštesnė negu instaliuojant ant gyvenamųjų namų. Ji turėtų tikrai būti ne aukštesnė, o kitą kartą ir žemesnė, nes sąnaudos žemesnės.

Todėl skirdami paramą visą laiką atsižvelgiame taip pat ir į šių elektrinių vystymo dinamiką, kad nebūtų daug pinigų, o elektrinių mažai – tuomet jau žmonėms, kurie vysto tas saulės elektrines, visą laiką atsiranda noras pasipinigauti. Bet šiuos metus mes uždarome suteikę paramą visiems žmonėms, kurie jos norėjo. Dar papildomai 16 mln. eurų bus skirta tiems, kuriems neužteko per paskutinį šaukimą.

– Kaip pakomentuotumėte 2 gigavatų ribą saulės energetikoje, dėl kurio kilo šurmulys visuomenėje? Ar šita problema yra sprendžiama?

– Noriu pasakyti, kad šurmulys kilo ne visuomenėje, o tarp didžiųjų vystytojų. Ir turbūt reikia matyti visas aplinkybes, kodėl atsirado šitas klausimas. Seime priėmus atsinaujinančios energetikos proveržio paketą atsidarė platūs vartai statyti atsinaujinančios energetikos elektrines – ar vėjo, ar saulės. Šie palengvinimai leido greičiau pradėti tvarkyti biurokratines procedūras ir ypač didžiosios energetinės kompanijos, vystytojai stengėsi kuo daugiau, net įstatymui judant per parlamentą, kuo greičiau užsirezervuoti pajėgumus vystyti saulės ar vėjo parkams.

Tačiau tiek perdavimo, tiek skirstymo tinklas, jis nėra begalinis. 4,4 GW yra visa saulės galia, kuri gali būti be apribojimų integruota į tinklą: 2 GW yra stambiems vystytojams ir 2,4 GW yra skirti gaminantiems vartotojams – žmonėms, verslui, energetinėms bendrijoms, savivaldybėms ir pan. Iš čia atsirado įstatyme riba.

Ir turbūt seniai teko matyti tokių veiksmų, apie kuriuos teko patirti būnant ūkio ministru prieš dešimt metų: kuomet žmonės, turintys pinigų, mano, kad pinigai lemia viską, o dideli pinigai gali padaryti absoliučiai viską. Ir šioje vietoje deja, deja, ne visai gražūs dalykai pradėjo vykti ir bandymai atsirado visą galią, kuri skirta gaminantiems vartotojams, gaminančiam verslui (kur gaminasi sau), išplėsti 2 GW ribą ir kad didieji vystytojai galėtų statyti, o žmonėms nieko neliktų.

Energetikos ministerijos ir mano, kaip ministro, tikslas yra, kad nauda iš žaliosios transformacijos, dekarbonizacijos, atsinaujinančios energetikos vystymo pasiektų visus visuomenės narius.

Ne ministerija sprendžia, kokia seka tuose 2 gigavatuose stambūs vystytojai pasidalina eilę, už tai atsakingas reguliuotojas. Mano žiniomis, reguliuotojas eilę yra sudaręs ir šiomis dienomis ją patvirtins. Nuo ministerijos tai nepriklauso. Sudarius eilę, manau, kad procesas, kuomet „Litgrid“ toliau išduos atitinkamus leidimus statyboms, turėtų pajudėti.

– Vis dėlto koks variantas galėtų būti? „Litgrid“ minėjo baterijas, kad galėtų statytis (vystytojai).

– Kaip minėjau, 4,4 GW galima vystyti atsinaujinančios energetikos šaltinius be apribojimų. Ką reiškia apribojimai? Jeigu šalyje yra elektros generacijos daugiau negu suvartoji ar gali eksportuoti, „Litgrid“ turi galimybę automatiniu būdu apriboti šią gamybą – ar saulės, ar vėjo gamybą – nepriimti į tinklą. Ir tam bus parengtas Vyriausybės nutarimas (...), kokiomis sąlygomis pagal įstatymą galės būti prijungiami kiti vystytojai arba kiti parkai prie tinklo.

Žmonės, turintys pinigų, mano, kad pinigai lemia viską

Ir čia galėtų būti pasirinkimo klausimas: ar tai „Litgrid“ apribojimas, kur „Litgrid“ gali savo nuožiūra riboti tam, kad išlaikytų tinklų stabilumą, arba statymas papildomų baterijų, kad galėtų laisviau, be „Litgrid“ apribojimų gaminti elektrą. Tai variantai, kaip toliau vystyti parkus pasiekus šitas lubas, yra rengiami. Vyriausybės nutarimas tikrai manau, kad per artimiausius mėnesius bus priimtas.

– Kalbant apie pasaugojimo mokestį gaminantiems vartotojams, ar gali būti pakartoti Lenkijos sprendimai keičiant atsiskaitymo modelį iš „net metering‟ modelį (kilovatvalandėmis) į „net billing‟ (esama rinkos kaina)?

– Jokių pokyčių nenumatoma. Tačiau dar pasikartosiu, kuomet minėjau apie įvairius neskaidrius žaidimus, kuriais bandoma įnešti sumaišties į šią elektros energijos rinką, atsinaujinančios energijos vystymo teisinę sistemą.

Tai tos kalbos yra, sakykime, kažkokiu būdu vis skatinamos, nes ministerija aiškiai neigia, kad tai darys. Visi supranta, kad tai yra galimas visuomenės nepasitenkinimo šaltinis ir tą nepasitenkinimą turbūt lengvai galima būtų nukreipti į ministeriją, kuri daro pokyčius ir tada turbūt galima tas 2 GW lubas „nupūsti‟. Tai dar kartą pasikartosiu ir galiu užtikrinti visus žmones, kad jokių pokyčių nenumatoma.

– Klausimas dėl šildymo. Ar kitąmet vilniečiai jau galės džiaugtis ne mazuto kūrenimu, o kogeneracine jėgaine. Kokia jūsų informacija?

– Esame šildymo sezono pradžioje. „Ignitis grupė‟ yra aiškiai įsipareigojusi kitų metų pirmą ketvirtį pabaigti elektrinę. Tikiuosi, kad tas įsipareigojimas bus įvykdytas ir kitais metais vilniečiai galės džiaugtis atsinaujinančia energetika, atsinaujinančia ir pigesne šiluma, kokia yra biokuras.

O tam, kad kainos būtų optimalios, Vyriausybė šių metų antrą pusmetį priėmė sprendimus padidinti biokuro pasiūlą, įpareigojimai yra urėdijai tiek patiekti daugiau biokuro žaliavos, tiek gaminti patiems biokurą, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijoms biokuro rinkoje, kuomet kylant dujų kainoms biokuro kainos bėgo iš paskos ir kitą kartą – be jokio aiškaus ekonominio pagrindimo.

– Kokius įvardytumėte didžiausius kitų metų projektus Lietuvos energetikoje?

– Svarbiausiais darbais matyčiau desinchronizacijos proceso spartintinimą. Ir čia du esminiai darbai, kuriuos turėtume padaryti: vienas iš jų yra nepriklausomo veikimo bandymas, o antrasis, – suderinus tarpinstituciškai, pateiktas prašymas vėliausiai rugpjūčio mėnesį išstoti iš BRELL sutarties. Tai privalu padaryti, jeigu norime 2024 metų pradžioje sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais ENTSO-E ir desinchronizuotis nuo BRELL sistemos.

Matome, kad atsinaujinančios energetikos gamybos išteklių mums neužteks

Kiti ne mažiau svarbūs darbai, kurie turi užtikrinti mūsų energetinę nepriklausomybę, – mūsų elektros generacijos didinimas. Čia turiu omenyje du jūros (vėjo elektrinių) parko projektus. Kiekvienas iš jų po 700 MW galios, jie, tikiuosi, bus pastatyti iki 2028 metų, sugebės užtikrinti iki 50 proc. mūsų dabar vartojamos elektros. Šalia vystysis ir kitos atsinaujinančios energetikos rūšys – sausumos vėjas, saulė.

Taip pat ne mažiau svarbus uždavinys yra mūsų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) atnaujinimas.

Paskutinis dokumentas jau beveik 5 metų senumo, jį privalome atnaujinti, juo labiau, kad per pastaruosius metus drastiškai pasikeitė visos atsinaujinančios energetikos supratimas. Ateities energetikoje didėja vandenilio reikšmė, taip pat turime daugiau kalbėti apie CO2 gaudymą, jo „laidojimą‟ (…). Manau, kad dokumentas 2024 metų pradžioje turi pasiekti parlamentą. Tai reiškia, per 2023 metus jis turi būti parengtas, priimtas Vyriausybėje, suderintas su suinteresuotomis pusėmis. Tas labai svarbu.

Asmeniškai labai atidžiai žiūriu į interesų derinimą

Energetinės bendrijos. Jos skirtos pagelbėti žmonėms, kurie yra energetiniame skurde arba skurde apskritai. Šis projektas būtų vykdomas kiekvienoje savivaldybėje – statomos saulės elektrinės, kurios padengtų šiems žmonėms iki 80 proc. elektros sąskaitos dydžio. Tai man asmeniškai labai svarbu. Manau, kad nauda iš energetinės transformacijos turi pasiekti visus žmones, ne tik tuos, kurie išgali pasistatyti saulės elektrinę, ne tik didelį verslą.

– Dar pakalbėkime apie NENS. Pastarąjį kartą ji tvirtinta 2018 metais. Ar gyvename tokių energetikos pokyčių laikais, kad šie dokumentai turės būti koreguojami dažniau ir ar tas keitimo dažnis nelems, jog bus prarastas tęstinumas? Beje, ar maži moduliniai reaktoriai (SMR) ir yra naujos strategijos ypatybė?

– Buvo numatyta, kad strategija peržiūrima kas penkeri metai. Tai natūralu, kad 2024 metais bus jau tie penkeri metai suėję ir mes realiai vykdome įstatymus ir nutarimus, kas kiek ta strategija turi būti atnaujinta. Kitas aspektas, kad atnaujinant strategiją šį kartą mes bandome daryti šiek tiek kitaip. Atliekama tiek transformacijos studija, tiek modeliavimas. Bandome pasitelkti šviesiausius protus tiek JAV, tiek Europoje. Taip pat dalyvauja visos suinteresuotos pusės Lietuvoje.

Turbūt svarbiausias tikslas, apie kurį norime kalbėti, kad Lietuva turi pasigaminti energijos tiek, kiek reikia jai pačiai, tam, kad mes neatiduotume savo sunkiai uždirbamų pinigų – juos uždirbame eksportuodami kitus produktus – už energetinius resursus. Ir tai galime pasidaryti.

Kai kalbame apie mums reikalingą elektros energijos kiekį 2050 metais, mes matome, kad atsinaujinančios energetikos gamybos išteklių mums neužteks. Šitoje vietoje turbūt mūsų apsisprendimo klausimas: ar mes toliau būname priklausomi nuo kitų šalių (…), ar mes imame likimą į savo rankas, gaminamės tiek, kiek reikia, pasigaminame tiek, kiek reikia ir neimportuojame tos elektros.

Manau, kad maži branduoliniai reaktoriai yra ateitis. Iki 2035 metų mums judant ta kryptimi, kuri užduota, mums gali pilnai užtekti mūsų pagaminamos elektros, atsinaujinančios, nes kaip minėjau, turėtų atsirasti ir (energetinė) sala ir nauji (vėjo) parkai. Dar keturi papildomai gali atsirasti be šitų dviejų – pagal tuos planus, kuriuos mes matome dabar. Po 2035 metų elektros vėl pradės trūkti, ypač įsibėgėjant dekarbonizacijai.

– Jau kalbama ir apie termobranduolinę energetiką, tai turbūt priklausomai nuo technologijų atsiradimo keisis ir strategija?

– Vienareikšmiškai matyti, kad atsinaujinančios energijos po 2035 metų mums neužteks. Bet iš esmės pagal elektros kiekį, kuris yra reikalingas, dekarbonizuotis visai mūsų ekonomikai, jeigu tą nori daryti su savo elektra – branduolinė energetika yra ateitis. (…) Man branduolinė energetika atrodo simpatiška todėl, kad naujos ateinančios technologijos bus žymiai saugesnės, jos gerokai skiriasi nuo to, ką mes planavome statyti prieš gerą dešimtmetį. Antras dalykas, mes turime suprasti: ar esame toliau priklausomi, ar esame energetiškai nepriklausomi. Šitoje vietoje turbūt esminė pasirinkimo dilema.

Lietuvai 2050 metais, mūsų skaičiavimais, reikės 15 kartų daugiau elektros, negu dabar pasigaminame. Vien sau, jeigu norime dekarbonizuoti visą žemės ūkį, transportą ir taip toliau. Jeigu dar norime eksportuoti, reikės dar daugiau.

– Dar viena svarbi tema yra elektros tinklų sinchronizacija su žemynine Europa. Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą ir ar trijų Baltijos šalių požiūriai irgi „sinchronizuoti‟ šiame projekte, ar išsiskiria?

– Pozicija bendra, kad reikia sinchronizuotis, tačiau, ko gero, kada tai turime padaryti, matymas išsiskiria. Mes sakome, kad turime energetinę sistemą valdyti patys, būti nepriklausomi, būti jos šeimininkai ir spręsti, kada atsijungti, kada persijungti. Tai turbūt vienas iš esminių mūsų punktų. Kitas punktas – būti vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vykstant karui Ukrainoje, yra amoralu.

Lietuvos iniciatyva yra kuo greičiau palikti BRELL žiedą ir sinchronizuotis su ENTSO-E. (…). Matome taip pat ir latvių bei estų atsargų šito žingsnio vertinimą. Lygiai taip pat, kaip mes matėme jų atsargų vertinimą statant atominę elektrinę, statant terminalą, atsisakant Astravo atominėje elektrinėje generuojamos elektros. Čia taip pat turime panašų procesą. Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks susitarti su Baltijos šalių kolegomis politiniu lygmeniu.

Daug šnekuosi, diskutuojame, turiu puikius santykius ir su Estijos ministre, teko susipažinti su nauju Latvijos ministru. Planuojame susitikimą sausio mėnesio pabaigoje Taline, kur numeris vienas klausimas bus sinchronizacija. Tikiuosi, kad išspręsime.

Būti vienoje sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vykstant karui Ukrainoje, yra amoralu

Atliekamos papildomos dvi studijos dėl techninės galimybės persijungti prie ENTSO-E, taip pat šio žingsnio įtaka energetikos kainoms mūsų regione. Atsakymus turėsime gegužės mėnesį. Šiandien tiek „Litgrid‟, tiek Lenkijos kolegos iš PSE operatoriaus laikosi nuomonės: mes galime persijungti. Bet tikimės, kad papildomos studijos įtikins Latvijos ir Estijos operatorius atlikti šitą žingsnį su mumis.

Tačiau dar kartą pasikartosiu: išėjimo iš BRELL žiedo klausimas yra turbūt politinis ir moralinis klausimas. Mano kaip ministro pozicija aiški: mes turime palikti žiedą.

– Prezidentūra išsakė siūlymų, kad gal galima patiems, be Europos Komisijos susiderėti su švedais dėl vadinamųjų elektros viršpelnių. Ką apie tai manote?

– Derybas veda vienas geriausių derybininkų iš Lietuvos pusės – Albinas Zananavičius (energetikos viceministras – red.), kuris būdamas Užsienio reikalų ministerijoje viceministru ir departamento direktoriumi vedė visą eilę tarptautinių derybų. Ir aš tikrai nenorėčiau komentuoti visos derybų eigos, juo labiau, kad galiu pasakyti, jog Švedijos pusė labai atidžiai seką visą informaciją viešojoje erdvėje. Tą žinome iš jų. Todėl tikrai nenoriu aiškintis ir komunikuoti su Švedija per mūsų mediją. O mūsų derybininkas pasako, ką gali pasakyti. Manau, kad kalbant apie Komisiją, tai tikrai yra ir kitų galimybių. Galima ir kartu kreiptis, draugiškai sutarus. Bet noriu palikti šitą klausimą A. Zananavičiui.

– Jeigu jūsų Vyriausybei būtų reikėję priimti sprendimą dėl „Ignitis grupės‟ akcijų dalies listingavimo, ar jis būtų buvęs priimtas? Ar tai buvo teisingas sprendimas?

– Stipriam energetikos vystymui reikalingos stiprios energetikos įmonės. Stiprios įmonės yra tos, kurios turi aukštą kapitalizaciją ir galimybę investuoti į didelius projektus. Mes kalbame, kad „Ignitis grupė‟ turi vystyti atsinaujinančią energetiką, vėjo, saulės parkus Lietuvoje, Kruonį. Tai mums reikalingos stiprios įmonės, kad jos turėtų kapitalizaciją, kuri reikalinga tam, kad būtų užtektinai lėšų vystyti strateginius projektus, kurie reikalingi Lietuvos energetikai. Kitas kelias būtų viską finansuoti iš valstybės biudžeto, teikiant garantijas ir taip toliau. Pasirinktas kelias, manau, yra optimalus. O kaip būtų pasielgusi šita Vyriausybė, aš negaliu spėlioti.

– Kadencijos pradžioje žadėjote atskirti verslo ir politikos interesus. Buvo klausimas dėl specialaus darbuotojo ministerijoje. Paklausiu taip: ar šią sritį prižiūrintis specialistas turi darbo?

– Noriu patikslinti, kad ministerija nėra didelė, turime iki 100 žmonių, tai yra pati mažiausia ministerija, todėl atskiro žmogaus neturime, turime priskirtą funkciją. Ir žmogus atlieka tą funkciją nuoširdžiai. Vėlgi, buvo turbūt vienas atvejis, kada teko nusišalinti Vyriausybėje, dabar jau nebeprisimenu, o tiek darbuotojas, tiek aš pats asmeniškai labai atidžiai žiūriu į interesų derinimą, kad tuos įsipareigojimus, kuriuos esu davęs, kad jie būtų įgyvendinti.

– Dabar kadencijos vidurys. Ką laikytumėte didžiausiu uždaviniu ateinantiems dvejiems metams ir galbūt viso vadovavimo ministerijai sėkme?

– Strategija (NENS). Aiškiai sudėliota strategija, kur Lietuva nuo 2030 metų eksportuoja elektros energiją, o nuo 2050 metų turi bendrą energijos perteklių. Kad tai galėtume pasiekti, turime plėsti gamybą, trumpojo laikotarpio tikslas – 2025 metų pradžioje turime per 3 gigavatus (instaliuotos) elektros generacijos.

2024 metai – paliktas BRELL ir įvykdyta desinchronizacija. Tai būtų tikrai sėkmė. Ir taip pat pradėtos statybos dviejų jūros parkų, kurie pastatyti 2028 metais. Tai manau, būtų svarbūs darbai, kurie turi būti padaryti.

Daugybė darbų buvo padaryti ir iki šiol. Ir baterijos, ir GIPL dujotiekis, ir sinchroninė jungtis pabaigta ir išbandyta („LitPol Link‟ plėtra ir bandymas pernai – red.), Lietuva puikiai pasiruošė karo išbandymams, pirmieji sustojome importuoti bet kokius energijos šaltinius (iš Rusijos), proveržio paketas priimtas.

Visi šitie žingsniai iš esmės veda į du dalykus, kuriuos reikia pasiekti: energetinę nepriklausomybę – tai yra mano pagrindinis tikslas, turime turėti savo generaciją, ir turime atsijungti nuo BRELL. Jeigu šiuos du tikslus sugebėsiu įgyvendinti, manau, kad įdėsiu tam tikrą indėlį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

– Dėkoju už pokalbį.