Kaip praneša Energetikos ministerija, D. Kreivys Latvijos sostinėje posėdžiaus su šios šalies klimato ir energetikos ministru Raimundu Čudaru bei Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.
Politikams bus pristatytas VGT pasiūlymas Vyriausybei raštiškai susitarti su Baltijos partnerėmis dėl atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 m. vasarį, o ne tų metų pabaigoje.
„Lietuva bus pasirengusi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais jau 2024 m. ir siekia, jog Baltijos šalys sinchronizuotųsi vėliausiai 2025 m. vasarį. Paankstinta elektros energetikos sistemos desinchronizacija nuo rusiškos IPS/UPS sistemos bei prisijungimas prie kontinentinės Europos elektros tinklų sumažintų grėsmes energetiniam ir nacionaliniam saugumui“, – rašoma ministerijos antradienio pranešime.
Jame taip pat pažymima, jog atliktos kelios elektros energetikos sistemos stabilumo, sinchronizacijos įtakos tinklo adekvatumui ir elektros energijos rinkai studijos parodė, jog Baltijos valstybių sinchronizacija 2024 m. yra „saugi visais scenarijais“.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
VGT posėdyje dalyvavęs D. Kreivys pirmadienį žurnalistams sakė, kad Lietuva techniškai pasiruošusi sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau, jo teigimu, kompromisinis pasiūlymas pateiktas siekiant išlaikyti Baltijos šalių vienybę.
D. Kreivys akcentavo, jog Ryga ir Talinas išreiškė „labai aiškią politinę valią“ atsijungti nuo BRELL 2025 m. pradžioje. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys taip pat patikino, jog kliūčių sinchronizuotis 2025 m. vasarį būti neturėtų.
Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisija, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 m. pabaigos.