„Yra kreiptasi į EK, susitarus kartu su švedais. Vakar (trečiadienį – ELTA) Briuselyje lankėsi viceministras (už derybas su Švedija atsakingas energetikos viceministras Albinas Zananavičius – ELTA) ir kalbėjosi su už šitas derybas atsakingais pareigūnais iš Energetikos departamento“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė D. Kreivys.
D. Kreivio teigimu, į Komisija derybų šalis kreipėsi praėjusią savaitę, tačiau detalių apie procesą neatskleidė.
„Geriau galėtų pakomentuoti pats vyriausiasis derybininkas, kiek jis žino tų niuansų“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad rugsėjį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.
Reglamente numatyta, kad nuo elektros importo priklausomos valstybės turi sutarti su pagrindinėmis eksportuotojomis dėl šių perteklinių pajamų pasidalinimo. Bendrijoje aktuali tik Lietuvai, kuri tariasi su Švedija, bei Liuksemburgui, besiderančiam su Vokietija.
Pagal ES dokumentą, šalys turėjo susitarti iki praėjusių metų gruodžio 1 d., tačiau derybos įstrigo. Pasak Lietuvos deleguoto derybininko, A. Zananavičiaus, valstybėms sunku sutarti dėl elektrą eksportuojančios šalies apibrėžties, t. y., ar iš tikrųjų Švedija yra pagrindinė elektros eksportuotoja Lietuvai.
Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad šalys susitarimą su Švedija turėtų pasiekti be EK tarpininkavimo.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė šį mėnesį minėjo, kad derybos gali trukti ilgai.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų pigios elektros gamintojai iš saulės, vėjo, vandens, anglių ir branduolinės energetikos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.