Pirmadienį Liuksemburge ministras dalyvavo ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos (Energetikos taryba) posėdyje, kuriame valstybių atstovai aptarė ES elektros energijos rinkos modelio peržiūros pasiūlymą, taip pat Europos Komisijos pasiūlymą pagerinti Sąjungos apsaugą nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje, siekiant patvirtinti bendrąjį ES Tarybos požiūrį ir atverti kelią deryboms su Europos Parlamentu.
Energetikos tarybos metu Lietuva taip pat pristatė situaciją Baltarusijos atominėje elektrinėje – planus paleisti antrąjį bloką ir su tuo susijusį susirūpinimą dėl branduolinės saugos užtikrinimo ir ilgalaikio skaidrumo trūkumo. Kipras pristatė Akkuyu atominės elektrinės statybos ir eksploatavimo pietinėje Turkijos pakrantėje problemas bei susirūpinimą dėl branduolinės saugos užtikrinimo.
Tarybos metu Europos Komisija (EK) pristatė naujausius pokyčius energetikos išorės santykių srityje ir pasirengimą artėjančiai 2023/2024 m. žiemai.
Taip pat Energetikos tarybos posėdyje Ispanijos delegacija pristatė pirmininkausiančios valstybės narės darbo programą. Nuo šių metų liepos 1 d. Ispanija pusės metų laikotarpiui perims pirmininkavimą ES Tarybai iš šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos.
„Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais mums yra aukščiausio prioriteto projektas, todėl labai džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į ypatingą Baltijos šalių padėtį ir elektros rinkos modelio peržiūros metu įtrauktos reikalingos laikinos lankstumo priemonės. Lietuvai derybų metu taip pat buvo svarbus pajėgumų mechanizmų įgyvendinimo palengvinimo ir pagreitinimo klausimas, todėl esame patenkinti, kad buvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymus, leisiančius supaprastinti ir pagreitinti pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo procedūras bei peržiūrėti adekvatumo vertinimo nuostatas“, – sakė D. Kreivys.
2023 m. kovo 14 d. EK pasiūlė reformuoti ES elektros energijos rinkos modelį ir pagerinti Sąjungos apsaugą nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje, kad būtų sparčiau vystoma atsinaujinančiųjų išteklių energija ir greičiau atsisakoma dujų, vartotojų sąskaitos mažiau priklausytų nuo nepastovių iškastinio kuro kainų, vartotojai būtų labiau įgalinti ir apsaugoti nuo kainų šuolių ateityje bei galimo manipuliavimo rinka, o ES pramonė taptų švari ir konkurencingesnė.
Naujaisiais pasiūlymais siekiama pašalinti tam tikrus per pastarąją energetikos krizę EK nustatytus trūkumus, susijusius visų pirma su didelių ir nepastovių iškastinio kuro kainų poveikiu trumpalaikėms prekybos elektros energija rinkoms, dėl kurių namų ūkiai ir įmonės patyrė didelius kainų šuolius ir gavo didžiules sąskaitas už elektros energiją.
Siūlomos priemonės, kuriomis siekiama stabilizuoti elektros energijos kainas, užtikrinti elektros energijos pirkimo sutarčių rinkos skatinimą ir tobulinti išankstinių sandorių elektros energijos rinkas.
Taip pat pasiūlyme pabrėžiamas spartesnis ir stabilus jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos produkcijos patekimas į bendrą rinką, trumpalaikių rinkų veiksmingumas ir palankesnės sąlygos plėtojant elektros tinklą bei kaupimo įrenginius.
EK pasiūlymu taip pat siekiama pagerinti vartotojų apsaugą ir nustatyti papildomą pažeidžiamų vartotojų apsaugą nuo atjungimo, leisti valstybėms narėms įsikišti nustatant kainas mažmeninėse rinkose elektros energijos kainų krizės metu, tam tikromis sąlygomis tiekėjams taikyti rizikos draudimo reikalavimus bei suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai naudotis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba.
Taip pat ketinama padidinti ES rinkos stebėseną ir skaidrumą iš dalies pakeičiant Reglamentą dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo bei užtikrinti geresnę apsaugą nuo manipuliavimo ir piktnaudžiavimo rinka.
Po ilgų ir intensyvių derybų pavyko pasiekti bendrąjį ES Tarybos požiūrį dėl EK pasiūlymo pagerinti Sąjungos apsaugą nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje. Išskyrus ES valstybių narių pozicijoms dėl ES elektros energijos rinkos modelio peržiūros pasiūlymui pritarta ne pilna apimtimi. Diskusijos dėl nesutartų klausimų bus tęsiamos artimiausiu metu.
Energetikos tarybos posėdyje D. Kreivys pristatė Lietuvos poziciją dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės veiklos. Šių metų kovo mėnesį Baltarusija į elektros sistemą įjungė antrąjį atominės elektrinės bloką, kuris yra pasiekęs negrįžtamąją veikimo fazę.
„Manome, kad ši atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, kuris neturi ekonominio pagrindo ir kelia pavojų regionui. Klausimai dėl branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimo ir ilgalaikio skaidrumo išlieka – tiek pirmasis, tiek antrasis Astravo AE energijos blokai įjungti pažeidžiant tarptautinius reikalavimus ir tai kelia žemynui rimtą susirūpinimą, ypač stebint Baltarusijos sąjungininkės Rusijos veiksmus okupuotoje Ukrainos Zaporožės AE.“ – sakė energetikos ministras.
Pasak ministro, tiek statybų, tiek testavimo periode ir paleidimo procese Astravo AE buvo nesilaikoma tarptautinių reikalavimų ir buvo nuslėpti incidentai ir reaktorių sistemų defektai.
Pavyzdžiui, 2022 metais pirmasis reaktorius buvo stabdomas pusmečiui ir atidėtas antrojo reaktoriaus paleidimas. Lietuvą ir jos iškeltą susirūpinimą dėl Astravo AE branduolinės saugos užtikrinimo klausimų parėmė – Latvija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Kipras, Estija, Danija, Liuksemburgas, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Belgija, Kroatija.