„Delfi“ pateikia dalį atsakymų, kuriuos D. Kreivys turėtų pristatyti antradienį Seimo salėje.
Elektros rinkos liberalizavimas
Opozicija teiraujasi, kodėl Energetikos ministerija, pasikeitus situacijai energetikos sektoriuje, neperžiūrėjo kriterijų nepriklausomiems elektros tiekėjams. Ministras, be kita ko, teigia, kad pasibaigus elektros tikimo rinkos liberalizavimo pirmajam etapui, 2021 metų sausio pradžioje Lietuvoje susiformavo elektros energijos tiekimo rinkos „architektūra“.
„Tai yra, buvo suteiktos licencijos tiekėjams, kurie veikia ir dabar, tiekėjai sudarė sutartis su klientais. Esminių sąlygų keitimas, galėjo būti vertinama, kaip grubi intervencija į rinką, bei teisėtų lūkesčių pažeidimo klausimas“, – teigiama atsakymuose.
Ministras tikina, jog „akivaizdu, kad I ir II elektros rinkos liberalizavimo etapas davė naudą Lietuvos gyventojams – absoliuti dauguma buitinių vartotojų už elektrą moka gerokai mažiau nei didmeninė elektros rinkos kaina elektros biržoje“, – sako D. Kreivys.
Jis taip pat sako, kad nė viename įvykusiame periodiniame susitikime su veiklą nutraukusio tiekėjo „Perlas Energija“ atstovais šie nepranešė apie savo ketinimus vienašališkai keisti kainodarą savo klientams ar nutraukti veiklą.
Atsakydamas į klausimą, kaip suderinama su vartotojų lygiateisiškumo principu tai, jog tik buvusiems „Perlas Energija“ klientams pasiūlyta kompensuoti skirtumą tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos (o ne visiems elektros vartotojams), D. Kreivys sako, kad būtų neteisinga sulyginti vartotojus, kurie iki šiol nepasirinkę elektros tiekėjo ir tuos pirmojo bei antrojo etapo „Perlas Energija“ klientus, kurie buvo pasirinkę tiekėją (tai yra, „Perlas Energiją“), tačiau šis nutraukė veiklą.
Taigi, situacijos esančios skirtingos, ir garantinis tiekimas užtikrinamas dėl skirtingų priežasčių: „vienu atveju dėl vartotojo kaltės, kitu – dėl tiekėjo kaltės“.
Į klausimą, kodėl nebuvo paisoma raginimų ilgesniam laikotarpiui atidėti antrojo liberalizavimo etapo, D. Kreivys atsakė, kad sprendimas neatidėti antrojo etapo ilgesniam laikotarpiui leido daugeliui gyventojų ilgalaikes elektros tiekimo sutartis pasirašyti šių metų pavasarį ir birželį, kuomet buvo kur kas mažesnės elektros rinkos kainos nei šiuo metu.
„Sprendimo neatidėti II etapo anaiptol nelaikau klaida – klaida yra sieti aukštas elektros kainas Europoje su II liberalizavimo etapu Lietuvoje“, – sako ministras.
Elektros gamyba ir kainų stabilizavimas
Opozicijai tikintis atsakymo į klausimą, kokių iniciatyvų imtasi, siekiant spartinti elektros generacijos pajėgumų didinimą Lietuvoje, kokių veiksmų ministras ėmėsi stabilizuoti energijos išteklių kainoms ir kada kainos vartotojams sumažės, D. Kreivys atsakė, kad nuo šios Vyriausybės veiklos pradžios elektros energijos generacijos pajėgumai augo sparčiausiai per pastaruosius 12 metų.
„Nuo kadencijos pradžios (2020 metų gruodžio) per 20 mėnesių darbo atsinaujinančios energijos instaliuotą galią išaugino 550 MW. Šiuo metu yra įrenginėjama 2,6 GW galios, o 2024 metų gruodį ši galia sieks 3,2 GW“, – sako ministras.
Atsakydamas į šį klausimą jis išvardijo pakeitimus elektrą gaminantiems vartotojams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams, biodujų gamybos įrenginiams ir kita.
Opozicija kartu klausia, kodėl nėra pakeistas reguliavimas, kuriuo elektrą visuomeniniam tiekimui bendrovė „Ignitis“ privalo pirkti tik per „Nord Pool“ biržą, o negali sudaryti tiesioginių sutarčių su elektros gamintojais (nepriklausomi tiekėjai tai gali daryti). Kartu klausiama, kiek tokia galimybė pakeistų visuomeninio tiekimo kainą.
D. Kreivys teigia, kad tokia opcija visuomeniniam tiekėjui nėra draudžiama, tačiau šis nesudaręs dvišalių sandorių dėl įvairių priežasčių: pirma, visuomeninio tiekimo veiklą planuota anksčiau nutraukti nuo kitų metų sausio, tiesioginės sutartys paprastai sudaromos ilgam laikui, antra: visuomet išlieka rizika, kad tiesioginės pirkimo sutarties kaina kažkuriuo laikotarpiu gali tapti aukštesnė nei biržos, tuomet kiltų klausimų, ar tokias sąnaudas teisinga įtraukti į visuomeninio tiekimo pagrįstas veiklos sąnaudas.
Dabar Seimui siūloma pratęsti visuomeninio tiekimo paslaugą dar trejus metus, tad, pasak ministro, Seimui pritarus, tai „bus pagrindas VERT ir visuomeniniam tiekėjui („Ignitis“ - red.) susitarti dėl tam tikrų rizikų prisiėmimo bei rizikų ir naudų pasidalijimo“.
Opozicija kartu klausia, kokių veiksmų ministras ir jo vadovaujama ministerija per metus ėmėsi tam, kad bent jau stabilizuotųsi biokuro kaina rinkoje. Į tai D. Kreivys atsako, kad „Energetikos ministerija aktyviai dalyvavo svarstant ir teikiant pasiūlymus priemonėms, skirtoms didinti biokuro pasiūlą Lietuvoje.
„Pirma, VĮ Valstybinių miškų urėdija privalo tapti aktyviu biokuro rinkos dalyviu, didinančiu biokuro pasiūlą ir konkurenciją rinkoje, vietiniu biokuru pakeičiant baltarusiško biokuro importą. Antrą, šilumos tiekimo įmonės ir savivaldybės privalo šilumos gamyboje naudoti miško kirtimo atliekas (SM3 tipo biokurą). Šie pasiūlymai jau yra įgyvendinami praktikoje“, – rašoma ministro atsakymuose.
2 GW ribojimas saulės elektrinėms
Opozicija teiraujasi, kodėl šiemet gegužę, svarstant vadinamąjį „Proveržio paketą“, ministras pateikė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo uždėta 2 GW riba suminei saulės elektrinių galiai. Pasak opozicijos, „tokiu neatsakingu sprendimu praktiškai sustabdytas saulės elektrinių tolesnis plėtojimas“.
Ministras argumentuoja, kad be saulės elektrinių tinkle turi veikti ir pakankamai vėjo pajėgumų, nes vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių gamybos ciklai nesutampa.
„Tam, kad Lietuvoje veiktų išlyginta elektros generacija, turi būti integruotos ir vėjo elektrinės. Jei būtų priimta 4,3 GW paraiškų vien verslo komerciniams saulės šviesos energijos elektrinių projektams vystyti, tai reikštų, kad neliktų reikiamų pralaidumų nei gaminantiems vartotojams – žmonėms, nei gaminantiems vartotojams – verslui, sumažėtų galimybės vėjo elektrinėms. Tam įstatyme ir yra numatytos ribos“, – sako D. Kreivys.
Diskusijos ES dėl energijos kainų mažinimo, biržos „Nord Pool“ tvarka
Interpeliacijos rengėjai klausia, kodėl ministerija anksčiau nesiėmė veiksmų ir neinicijavo bendro Europos Sąjungos veiksmų plano energetinei krizei spręsti bei kiek toks delsimas kainavo Lietuvos vartotojams ir verslui.
Ministras sako, kad šiuo metu vykstančiose derybose dėl Europos Komisijos pasiūlytų teisinių priemonių, skirtų aukštoms energijos kainoms suvaldyti, Lietuva imasi visų įmanomų priemonių, siekdama šaliai palankaus sprendimo.
Lietuvai pavykę pasiekti, kad Komisijos pasiūlytame Tarybos reglamento projekte atsirado straipsnis numatantis solidarumo susitarimus tarp ES valstybių narių, kurios yra daugiau nei 100 proc. priklausomos nuo elektros importo, lyginant su vietine generacija, ir pagrindinių į tas valstybes elektros energiją eksportuojančių šalių.
„Tokie susitarimai leistų viršpelnius, gaunamus iš infraribinių elektros generatorių (pavyzdžiui, atsinaujinanti, branduolinė energetika – red.) veiklos, padalinti adekvačiai su elektros energiją importuojančiomis šalims (…) Europos Komisija įsipareigoja padėti sudaryti tokias sutartis“, – teigia D. Kreivys.
Opozicija domisi ir tuo, kokių veiksmų ministerija ėmėsi, kad būtų pakoreguotas/pakeistas „Nord Pool“ biržos algoritmas, atsižvelgiant į Baltijos regiono specifiką, įskaitant tai, kad Lietuvos energijos gamintojų mažesnės kainos pasiūlymai nebūtų atmetami. (Dėmesys algoritmui ir vadinamajam „paradoksaliam atmetimui“ kilo po rugpjūčio 17 dienos rekordinės 4000 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros rinkos kainos trijose Baltijos šalyse).
Į tai ministras atsako, kad ministerija yra kreipusis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT). Šiuo metu turimomis žiniomis, tarybos dėl algoritmo tobulinimo pateikti pasiūlymai, kuriuos atlieka „Nord Pool“, yra bent trys, o pasiekti tarpiniai rezultatai šie: Europos Sąjungos lygiu sutarta laikinai nekelti maksimalios kainos ribos iki 5000 eurų už MWh (plačiau apie tai - čia). „Nord Pool“ kartu su kitais paskirtaisiais elektros rinkos operatoriais ištirs, ar reikalingi kainos skaičiavimo algoritmo parametrų pokyčiai, ir pristatys tyrimo rezultatus.
Pagalba verslui dėl aukštų energijos kaštų
Opozicijai prašant atsakymo, kokias konkrečias priemones ministerija planuoja gamybos ir paslaugų sektoriui gelbėti, kad sustabdytų įmonių uždarymo, bankrotų ir darbuotojų atleidimo bangą, D. Kreivys teigė, kad papildomos paramos priemonės energijos suvartojimui imliam verslui bus teikiamos svarstyti Seimui kartu su 2023 metų valstybės biudžetu. Tikslinės verslo ir konkurencingumo skatinimo priemonės priklausysiančios nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos formuojamos politikos ir valstybės biudžeto paramos galimybių.
Ministras, be kitų galimybių, užsiminė apie perspektyvą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) gauti 1 mlrd. eurų paskolą AEI plėtrai.
„Kadangi rinkoje skolinasi Europos Komisija ir per ją gautume paskolą, šios paskolos palūkanos bus gerokai mažesnės nei tuo atveju, jei Lietuva skolintųsi pati“, – pabrėžia D. Kreivys.
Anot jo, pasinaudodamos pigia paskola verslo įmonės, savivaldybės galėtų savo poreikiams įsirengti saulės ar vėjo elektrines, papildomai būtų vystomi AEI elektrinių parkai, iš kurių dalį pajėgumų galėtų įsigyti savivaldybės, įmonės, nestatančios savo elektrinių.
Pasidomėjus, ar tikrai „Ignitis“ priėmė sprendimą savo nebuitiniams klientams pakeisti sąlygas iš fiksuotų kainų į nefiksuotas ir, jeigu taip, kaip ministras vertina šį sprendimą, D. Kreivys primena, kad „Ignitis grupės“ pagrindinis akcininkas yra Finansų ministerija, tačiau Energetikos ministerija esą nėra sulaukusi skundų iš „Ignitis“ klientų dėl sutarčių keitimo.
„(...) „Ignitis“ taip pat informavo, kad yra dvišaliais susitarimais pakeitusi fiksuotos kainos sutartis į nefiksuotą kainodarą su keliomis dešimtimis bendrovių, ir pabrėžė, kad sutartis keitė tik dvišaliais susitarimais, o pačios sutartys buvo keičiamos tuomet, kai buvo pasibaigę jose numatyti įsigyti elektros energijos kiekiai arba sumokant sutartyse numatytas kompensacijas, pasiūlant kitus kainodaros sprendimus“, – teigia ministras.
Taupymo planai ir darbuotojų situacija
Opozicijai priklausantys parlamentarai teiraujasi, ar nenutiks taip, kad remiantis Energetikos ministerijos pateiktu taupymo planu viešasis sektorius taupys energiją darbuotojų, kurie dirba nuotoliu, sąskaita. Seimo opozicija klausia, kokios kompensacijos numatytos darbuotojams.
D. Kreivys atsako, kad dėl kompensacijų turėtų nuspręsti pačios institucijos, kartu su darbuotojams atstovaujančiomis institucijomis.
Jis kartu pažymi, kad atlikus vien šalto bei karšto vandens sąnaudų ir išlaidų Energetikos ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastate analizę, nustatyta, kad šios išlaidos vienam darbuotojui sudaro apie 25 centus per dieną. Elektros išlaidos vienam darbuotojui sudaro apie 1 eurą per dieną, o šilumos energijos – apie 1,3 euro per dieną.
„Pažymėtina, kad transporto išlaidos nuvykti į darbą ir parvykti į namus vykstant automobiliu yra ne mažesnės kaip 3 eurai, kuriuos darbuotojas ir sutaupytų dirbdamas iš namų“, – sako ministras.
Iš viso interpeliacijos klausimų yra 23, praėjusią savaitę dokumentą pasirašė 62 Seimo nariai.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami parlamentarai, numato Seimo statutas.
Gavęs atsakymą į interpeliaciją, sesijos metu Seimas turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.