Astravo AE statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ tuomet tvirtino, jog per šį incidentą reaktoriaus korpusas nebuvo pažeistas, tačiau netrukus Baltarusijos reikalavimu jį pakeitė kitu.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi „SPARK-Marketing“ duomeninis, pranešė, jog „Rosenergoatom“ iš branduolinių jėgainių projektus užsienyje įgyvendinančios „Atomstrojeksport“ perims reaktoriaus korpusą, kuris buvo skirtas Astravo AE pirmajam blokui, ir jį rezervuos Baltijos branduolinei jėgainei Kaliningrado srityje.
„SPARK-Marketing“ yra Rusijos informacijos ir analizės sistema, kurioje galima atlikti rinkų, įskaitant viešųjų pirkimų sektorių, analizę.
Šios sistemos duomenys rodo, jog „Atomstrojeksport“ parengs programą, kaip turėtų būti pertvarkomas šis branduolinio reaktoriaus korpusas su papildoma įranga, kad jis atitiktų Baltijos AE antrojo energijos bloko projekto reikalavimus, ir tik po to jį perduos „Rosenergoatom“.
Į eksportą orientuotos 2300 megavatų galios branduolinės jėgainės statyba Kaliningrado srityje buvo sustabdyta 2013 metų gegužę, atlikus kiek daugiau nei penktadalį planuotų darbų.
Apie Astravo AE pirmojo reaktoriaus montavimo darbų užbaigimą oficialiai pranešta balandžio pradžioje. Baltarusijos energetikos ministerija netrukus po to pranešė, jog antrajame jėgainės bloke bus įrengtas reaktoriaus korpusas, kuris iš pradžių buvo skirtas branduolinei jėgainei Kaliningrado srityje.
Pirmąją branduolinę jėgainę Baltarusijoje statanti „Rosatom“ liepos mėnesį pareiškė, jog abu Astravo AE reaktoriai pradės veikti 2020 metų vasarą. Anksčiau skelbta, kad pirmasis reaktorius bus parengtas naudoti 2019-aisiais, o antras – po metų.
Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Projektas finansuojamas Rusijos valstybės suteikta paskola.