„Asociacijos tikslas nėra šimtu procentu pakeisti gamtines dujas ar kitą kurą, bet ieškoti pačių pigiausių, efektyviausių ir ekologiškiausių energijos resursų. Medis augdamas sugeria iš aplinkos CO2, kurį degdamas išmeta – tai yra amžinas ciklas“, - laidoje „Akiratyje – energetika“ sakė V. Ramanauskas. Laidoje taip pat buvo pažymėta, kad degdama nafta išskiria žymiai daugiau CO2 nei degdamas medis.
V. Ramanauskas taip pat pabrėžė, kad medžio, skirto medienos, baldų ar statybos pramonei asociacijos nariai nedegina, nes tokia mediena būtų per brangi deginti.
„Mes deginame visas miško kirtimo atliekas: šakas, viršūnes, nuopjovas iš lentpjūvių, šiaudus – tą biokuro dalį, kuris ar taip, ar taip miškuose supūdavo“, - kalbėjo jis.
V. Ramanauskas kaip naudingą šalutinį produktą, deginant biokurą, išskyrė pelenus.
„Atsižvelgiant į tai, koks biokuras, pelenų susidaro 0,5-5 proc. Pelenai naudojami žemės, miškų ūkyje tręšti, skandinavai sėkmingai naudoja kelių tiesimui, net su betonu kartu maišant ruošiami ruošiniai statybos pramonei“, - kalbėjo V. Ramanauskas.
Pasak jo, šioje vietoje Skandinavijos valstybės yra pavyzdys, nes jos bioenergetiką plėtoja jau seniai.
Visą laidos „Akiratyje - energetika“ įrašą klausykite ČIA.
