Nežymiai brango ir dyzelinas bei biokuras, o benzinas ir „Brent“ rūšies nafta kiek atpigo. Didžiausias kainų mažėjimas buvo stebimas dujų sektoriuje – jos krito 4,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra.
Elektros kainų augimą visame Baltijos jūros regione lėmė Suomijos Olkiluoto 3-iojo ir Švedijos Ringhals 4-ojo branduolinių reaktorių gedimai. Kainų augimą taip pat skatino vėsūs lapkričio pabaigos orai ir didėjantis energijos poreikis.
Lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje buvo identiškos ir didėjo nuo 125,7 Eur/MWh iki 147,9 Eur/MWh. Vokietijoje elektra brango 36,6 proc. – nuo 96,5 Eur/MWh iki 131,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kainos padidėjo 74,8 proc. – nuo 74,6 Eur/MWh iki 130,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 26,4 proc., iki 129,4 Eur/MWh, Suomijoje – 49,9 proc., nuo 70,7 Eur/MWh iki 106,0 Eur/MWh. Mūsų šalies didmeninės elektros kaina buvo artimesnė Vokietijos kainų lygiui.
Lietuvoje nagrinėjamą savaitę elektros energijos poreikis išaugo 4,9 proc. – iki 278,1 GWh. Šalyje buvo pagaminta 34 proc. visos reikalingos elektros energijos. Bendra elektros gamyba lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 10,1 proc. ir siekė 95,7 GWh. Trūkstamą elektros kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių sumažėjo. Vėjo elektrinėse pagaminta 17,8 GWh energijos, o tai 64 proc. mažiau, nei ankstesnę savaitę. Saulės elektrinėse gamyba siekė 1,8 GWh ir sumažėjo 51,1 proc., hidroelektrinėse pagaminta 5,1 proc. mažiau elektros – 19,6 GWh. Nacionalinėje gamyboje dominavo šiluminės elektrinės, kurios pagamino 42,2 GWh energijos. Tai sudarė 44,1 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir buvo 124 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 85–100 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 36–65 Eur/MWh ribose.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Gamtinės dujos pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4,2 proc. – nuo 46,6 Eur/MWh iki 42,5 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 4 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 94,4 procento (praėjusią savaitę buvo 97,7 proc.). Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis dabar – apie 88,3 procento. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 91,9 procento.
Lapkričio 27 d. – gruodžio 1 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 41,5 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 252,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 385,7 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 118,5 GWh gamtinių dujų (anksčiau buvo 123,5 GWh). Nagrinėjamą savaitę, kaip ir ankstesnę, dujų perdavimo į Latviją nebuvo fiksuota. Iš Latvijos gauta 191 GWh dujų.
Dujų suvartojimas Lietuvoje nagrinėjamą savaitę padidėjo 40 proc. ir siekė 394,4 GWh (anksčiau buvo 281,7 GWh).
Biokuras Lietuvoje nežymiai pabrango. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 0,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – ji siekė 22,06 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 36,55 Eur/MWh.
Nagrinėjamą savaitę vidutinė „Brent“ naftos kaina siekė 81,3 USD/bbl – tai 0,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 81,8 USD/bbl. Stebint naujausius „Brent“ naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 1–2 USD/bbl mažesnės kaip buvo manoma prieš savaitę.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje.
Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai siekia 1,49 Eur/l ir 1,52 Eur/l. Skirtumas tarp šių degalų kainų ilgą laiką buvo apie 0,01 Eur/l, per savaitę padidėjo iki 0,03 Eur/l.
Vidutinės benzino kainos šiuo metu lyginamose valstybėse yra 0,2–10 proc. mažesnės nei buvo prieš metus, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 6,9 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,9–16,2 proc.
Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 10 proc., dyzelino – 16,2 procento.
2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l.
Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo išliko tokie patys (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Per ketvirtojo ketvirčio du mėnesius pardavimo kaštai padidėjo: benzino sudaro 0,14 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l.