Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad valstybės ir prekybos tinklo „Maxima“ savininkų bendras darbas plėtojant šalies elektros energetiką – be rezultatų. „Tokio „Leo LT“, koks yra dabar, tikrai negalės likti. Dėl kelių priežasčių – per metus, kiek jis veikia, jokios pridėtinės naudingos valstybei vertės nedavė. Priešingai, turime tik labai didelę visų elektros reikalų kompromitaciją ir net tuos gerus darbus, kuriuos dabar mes pradedame daryti, pavyzdžiui, susitarimas, kad elektros kabelis į Švediją eis per Lietuvą, net ir šitą pasiekimą „Leo LT” egzistavimas tam tikra prasme kompromituoja, nes visi pradeda kelti klausimus, kad čia štai “„NDX energija” iš to uždirbs”, – neseniai sakė A.Kubilius.
Bet teisybės dėlei vis dėlto reikėtų pasakyti, kad politikai, nuolat plakantys „Leo LT“, nėra linkę pastebėti pokyčių. Privatūs savininkai, į „Leo LT“ įnešę skirstomųjų tinklų bendrovę VST, privertė keistis ir valstybinius Rytų skirstomuosius tinklus bei „Lietuvos energiją“. To rezultatas – pastebimai sumažėjusios sąnaudos.
Pasak „Leo LT“ bendrosios komunikacijos vadovės Aurelijos Trakšelienės, šiemet „Leo LT“ fiksuotos veiklos sąnaudos bus 17 proc., arba 95 mln. litų, mažesnės nei 2008–aisiais, o įskaitant įsteigtų naujų ir projektinių įmonių išlaikymą išlaidos sumažės 63 mln. litų.
Atsiradus „Leo LT“ privačiam akcininkui ir pakeitus įmonių vadovybę, taip pat užkirstas kelias „šildytis“ iš energetikų investicijoms skiriamų lėšų. A.Trakšelienės teigimu, nemažinant fizinių investicijų masto, Rytų skirstomieji tinklai šiemet, palyginti su 2008–aisiais, sutaupys 68 mln. litų, o „Lietuvos energija“ – 45 mln. litų. VST atveju investicijos padidėjo 11,6 mln. litų, taip tarsi patvirtinant teiginius, kad įmonė anksčiau investavo kiek mažiau, negu reikėtų.
Strateginiai projektai juda lėtai
Galima diskutuoti, kiek pasistūmėjo strateginiai Lietuvos energetikos projektai sukūrus „Leo LT“. Tiesa, neaišku, ar viskas vyktų greičiau, jeigu „Leo LT“ nebūtų.
Akivaizdu, kad parengiamieji darbai naujos atominės elektrinės statybai daromi – įsteigta bendrovė Visagino atominė elektrinė, patvirtinta, kad aplinkosaugos požiūriu naujos atominės elektrinės statyba leistina, atliekami kiti darbai. Kita vertus, nepajudėta į priekį tariantis su galimomis projekto partnerėmis – Lenkija, Latvija bei Estija dėl akcijų bei naujos elektrinės galių pasiskirstymo. Paprastai dėl tokių strateginių dalykų deramasi vyriausybių lygiu, todėl dėl „Leo LT“ niekaip nenusprendžianti Vyriausybė taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės.
Tik parengiamosios studijos atliekamos vykdant elektros tilto į Lenkiją projektą, tuo tarpu elektros tiltas į Švediją „Swedlit“ užsitikrino Europos Sąjungos paramą – daugiau kaip 600 mln. litų projektui, kuris preliminariai vertinamas apie 1,5 mlrd. litų. Kritikai netrukus atkreipė dėmesį, kad kaip „Leo LT“ akcininkė naudos iš to turės ir „NDX energija“. Tiesa, valstybė gali reguliuoti šios jungties pelningumą. „Investicijų grąža bus tokia, kokią numato Lietuvos įstatymai“, – sakė A.Trakšelienė.
Elektros tiltas į Švediją turėtų būti pastatytas tik 2016–aisiais, o tokie projektai paprastai skirti ne dideliam pasipelnymui, o energetinio saugumo užtikrinimui. Pavyzdys – elektros tilto iš Estijos į Suomiją operatorė „Nordic Energy Link“ (joje „Lietuvos energija“ turi 25 proc. akcijų) pernai gavo 60,6 mln. litų pajamų ir uždirbo 2,8 mln. litų grynojo pelno. Žinant, kad į 2006–aisiais pradėjusį veikti kabelį buvo investuota per 100 mln. eurų, tai nėra labai įspūdingi skaičiai.
Kam politikai skiria dėmesį
Dabartinė valdžia, kritikuodama „Leo LT“, dažniausiai telkiasi ne į svarbiausius dalykus, o į detales – kaip kad įmonės „Leo LT“ darbuotojų algos (juk tie patys darbuotojai ir privertė visą grupę susimažinti sąnaudas), kurios sudaro mažą dalį išlaidų visos grupės mastu.
Priminsime, kad „Leo LT“ grupė pajėgi generuoti apie 1 mlrd. litų pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją (EBITDA) ir 400–500 mln. litų laisvo pinigų srauto.
Kol kas valdančioji dauguma padarė nedaug – pakeitusi įstatymą sumažino normatyvinę turto grąžą iki 5 proc. (buvo 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos + 3 procentiniai punktai), prakalbo apie įpareigojimą „Leo LT“ rasti rezervų mažinti elektros kainą 4 centais už kilovatvalandę (vartotojams tai sutaupytų apie 160 mln. litų). Tačiau atsakymo, ką daryti su „Leo LT“ ir ar tai yra blogis, neturi niekas. Kritikuoti moka visi, o pasiūlyti, kaip ištaisyti praeities klaidas, sunku.
Čekijos elektros energetikos milžinė ČEZ, taip pat valdoma valstybės, puikuojasi vienais didžiausių Europoje pelningumo rodikliais, tačiau šalyje nėra kritikuojama, o laikoma nacionaline čempione, sugebėjusia išsiplėsti į Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos, Turkijos bei kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis. Tiesa, ČEZ mažumos akcijų paketas (37 proc.) nėra sutelktas vienose rankose – jis priklauso vietos ir užsienio investuotojams.
Panašią viziją galbūt turėjo ir „NDX energija“, planavusi turimas „Leo LT“ akcijas ilgainiui parduoti per biržą.
Išrinktoji Prezidentė – prieš „Leo LT“ egzistavimą
Išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės kategoriška laikysena, kad „Leo LT“ sukūrimas buvo klaida, kuri atvedė šalį į oligarchizacijos viršūnę, todėl turi būti likviduota, rodos, nepalieka išeities valdančiajai daugumai.
Tačiau A.Kubiliaus padėtis – kaip liaudies pasakose: „Į dešinę eisi – galvą prarasi, į kairę suksi – gyvas negrįši.”
Rasti teisinių „kabliukų“, leidžiančių „Leo LT“ sukūrimą pripažinti neteisėtu, yra itin sunku (tai konstatavo ir Vyriausybės sudaryta darbo grupė, paprašiusi daugiau laiko). Žinant, kad „NDX energijos“ turimas akcijų paketas leidžia blokuoti jai nenaudingus sprendimus dėl „Leo LT“ reorganizavimo ar likvidavimo, belieka sėsti prie derybų stalo. Kol kas toks žingsnis nežengtas – matyt, baiminantis įtarimų, kad procesas ir vėl organizuojamas neskaidriai.
Prieš pradedant derėtis svarbu žinoti, ką nori pasiekti – jei privataus akcininko tikslai yra aiškūs, valstybės vadovai kol kas nėra suformavę savo pozicijos. „Dabar daug kalbama apie milijardus, sankcijas, skambias frazes – „ardyti”, bet niekas nekalba apie tai, koks yra laukiamas rezultatas. Jeigu oficialus valstybės atstovas pasakytų, kokio jis norėtų rezultato, tai, manau, mes bendromis jėgomis rastume išeitį“, – neseniai sakė privačios „Leo LT“ akcininkės „NDX Energija“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius.
„Leo LT“ likimas – politikų rankose
Galimi keli variantai. Bene paprasčiausias – padaryti taip, kaip buvo prieš „Leo LT“ sukūrimą, t.y. grąžinti „NDX energijai“ jos turėtą bendrovę VST kartu su jos išmokėtais 620 mln. litų. Toks veiksmas nepareikalautų lėšų iš valstybės, o ir privatus akcininkas neturėtų labai prieštarauti, vietoje neaiškios perspektyvos „Leo LT“ paketo atgavęs stabilius pinigų srautus generuojančią ir dividendus mokančią įmonę. Tačiau klausimas, ar, „NDX energijai“ nusprendus parduoti VST užsienio investuotojui, politiniai konkurentai neprikaltų A.Kubiliaus prie sienos, kad „atidavė“ vištą, dedančią auksinius kiaušinius.
Atrodo, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip pat nėra linkęs sugrįžti pirminę padėtį ir sugalvoja populistinių argumentų, jog valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už VST „tolesnę būklę bei likimą”. „Jeigu juos ištiktų „flyLAL” likimas, manau, būtų brangus malonumas”, – yra sakęs A.Sekmokas, kuris pamiršo, kad VST veikla reguliuojama ir įmonė yra „pasmerkta“ veikti pelningai.
Antras variantas – mėginti derėtis, kad Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kurios turi būti atskirtos nuo „Lietuvos energijos“ ir už 1 litą perduotos valstybei, taptų turtiniu įnašu į „Leo LT“ ir taip padidėtų valstybės akcijų dalis. Žinant privačių akcininkų poziciją, kad turtas, kuris neuždirba pakankamai pinigų, yra vertas mažai – susitarti sunku.
Trečioji išeitis radikaliausia – pirkti „Leo LT“ akcijas iš „NDX energijos“. Žinoma, sunkmečiu valstybė neturi pinigų, o skirtumas tarp VST pardavimo kainos prieš penkerius metus ir dabartinės „Leo LT“ akcijų paketo kainos badytų akis (tiesa, daugelis nesupranta, kad per tiek metų pabrango visos įmonės).
Keista, bet variantas „nieko nedaryti“ gali būti vienas iš geriausių. „NDX energijos“ turimas „Leo LT“ akcijų paketas dėl valstybės vykdomos tarifų politikos bei bendro akcijų rinkų nuosmukio šiuo metu yra nuvertėjęs. „Leo LT“ nemokant dividendų, „NDX energija“ atsidurtų nepatogioje padėtyje, o planus kasmet didinti akcijų vertę reikėtų pamiršti.
Nuo penktadienio „Atgimime“ taip pat skaitykite:
Europos Parlamento rinkimai. Todėl, kad reikia...
Apie EP rinkimų kampaniją ir politikų nepagarbą rinkėjui svarsto Andrius Raskazovas.
Į kovą už auditoriją stoja ir tinklaraščiai
Kova už auditorijos dėmesį jau seniai vyksta ne tik tarp Lietuvos leidinių, televizijos ir radijo kanalų bei interneto naujienų portalų.
Vis didesnį gerbėjų būrį kasdien sutraukia ir lietuviškųjų tinklaraščių („blogų“) autoriai. Kodėl įprastose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai vis dažniau rašo asmeninius tinklaraščius domėjosi Vytautė Šmaižytė.
Suprogramuota sėkmė
Verslą ir valstybes valdo žmonės, naudojantys manipuliavimo ir net hipnozės metodus. Fantastika? Ne, realybė, leidžia suprasti vienintelė Baltijos šalyse licencijuota neurolingvistinio programavimo trenerė Kristina Kuklytė. Stanislovo Kairio pokalbis.
Kultūros ministras siūlo vogti
Pasipiktinimas, maišto nuotaikos, drebantys iš susijaudinimo balsai, pagalbos kreipimasis į visuomenę, liūdna nuostaba dėl kultūros ministro pozicijos... Gegužės 26–ąją visos Lietuvos bibliotekų asociacijos pareiškė protestą kultūros ministrui dėl paslapčia sumažintų net 80 proc. lėšų naujoms knygoms įsigyti, rašo Rasa Gečaitė.
Kur nuves permainingos Azerbaidžano nuotaikos?
Alternatyvų gausa, realių perspektyvų trūkumas ir vis stiprėjanti įtampa Pietų Kaukaze verčia Azerbaidžaną politizuoti tradiciškai neutralią energetikos sritį. Kokios "Pilietinio koridoriaus" projekto perspektyvos, aiškinasi Laura Kirvelytė.