Pašnekovai, be to, linkę pabrėžti, kad sprendimą stabdyti prekybą rusiška elektra priėmė „Nord Pool“ birža, o ne Lietuva ar Baltijos šalys. Pasak jų, reikia tikėtis, kad sprendimas bus ilgalaikis, antraip Lietuvai, šiuo metu neperkančiai iš Rusijos jokių energijos išteklių, tektų ieškoti naujų paaiškinimų.
Nuomonės dėl kainų išsiskyrė
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad nors vasarą elektros poreikis turėtų mažėti, vis dėlto elektros kaina – dėl eliminuotos rusiškos energijos ir todėl sumenkusios pasiūlos – gali augti, ypač turint omenyje, kad rusiškos elektros neturės ir kitos Baltijos šalys bei Suomija.
„Tai turės tam tikros įtakos kainoms, visų pirma, Lietuvoje liberalizuojant rinką. (...) Iš Karaliaučiaus gaudavome apie 10 proc. elektros. Aišku, įvairiais laikotarpiais keitėsi tos apimtys. Tai sumažėjus pasiūlai 10 proc., kaina įtakai gali būti. Nebūtinai jis bus reikšminga“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Jis pridūrė, kad Kaliningrado elektra galėjo būti ir pigesnė.
„Čia jau reikia biržos analizės, nes dujos, iš kurių ji buvo gaminama, buvo ženkliai pigesnės Rusijoje. Rusija tiekė dujas Karaliaučiui aiškiai žemesne kaina, negu ji buvo Europos Sąjungoje“, – sako A. Sekmokas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis mano, kad pabrangimas gali būti, nes importas iš Kaliningrado bent anksčiau sudarė palyginti svarią dalį elektros importo Lietuvoje.
„Mačiau R. Masiulio („Litgrid“ vadovo – red.) įžvalgą pranešime spaudai buvo, jog atseit kainos nekils. Bet man atrodo, praėjusiais metais antrąjį pusmetį (importas) buvo beveik 17 proc., pagal VERT duomenis, tai yra, sakyčiau, reikšminga dalis. Ir gali būti tam tikras pabrangimas“, – sakė R. Staselis.
Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas vis dėlto nemano, kad poveikis kainoms bus, nes jas Lietuvoje stipriai lemia situacija Skandinavijoje.
„Matėme praėjusių metų šuolius, jie sutapo su tuo, kad buvo mažai vėjo energijos, hidroelektrinės irgi turėjo problemų šiek tiek šiaurės šalyse. Tai štai, kainų dinamika Europoje buvo labiau susijusi su tuo.
Manau, kad tas rusiškos elektros nepirkimas neturės labai esminio poveikio kainoms, nors, aišku, operatoriams reikės šiek tiek daugiau darbo bandant balansuoti paklausą ir pasiūlą“, – sakė T. Janeliūnas.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ anksčiau pranešė, kad „Nord Pool“ priėmė sprendimą stabdyti „Inter RAO“ grupės įmonių, kurios vienintelės importuoja elektrą iš Rusijos į Baltijos šalis, prekybą rusiška elektra. Nuo gegužės 22 dienos rusiška elektra į Lietuvą nebeimportuojama.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis komentare „Delfi“ teigia, kad trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, o jų pasiūlymai neformuoja kainų Lietuvos prekybos zonoje.
„Todėl prekybos su Rusija stabdymas neturės reikšmingo poveikio elektros kainoms Lietuvoje. Lietuvai svarbi Švedijos ketvirtoji prekybos zona, nes nuo jos priklauso kainos mūsų regione.
Šiaurės ir Baltijos šalių operatoriai nuolat glaudžiai bendradarbiauja ir dalinasi savo scenarijais dėl sistemų adekvatumo. Mūsų regione elektros generatoriai yra pajėgūs aprūpinti šalis elektra, taip pat yra fiksuojamas didelis atsinaujinančių energijos išteklių potencialas“, – atsiųstame komentare sakė R. Masiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pasiekta rekordinė elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje.
Pasak „Litgrid“, per pastaruosius metus rusiškos elektros importas į Lietuvą nuosekliai mažėjo ir 2021 metais buvo 17 proc. viso šalies importo. Pagrindinės šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, – Švedija ir Latvija. Importas iš jų pastaraisiais metais augo ir siekė 83 proc. viso Lietuvos ūkio subjektų importo.
Ekspertai: Lietuvos vaidmuo šiame sprendime nebuvo didelis
Į klausimus, kiek ilgalaikis gali būti „Nord Pool“ sprendimas ir ar gali būti atnaujinta prekyba rusiška elektra, pati birža neatsakė, nepateikė ir daugiau detalių dėl sprendimo. Jos atstovų komentaras apsiribojo situacijos paaiškinimu.
„Nord Pool“ patyrė vis daugiau sunkumų atsiskaitydama su kompanijomis, kurių naudos gavėjai yra Rusijoje. Esant tokioms sąlygoms „Nord Pool“ privalėjo imtis suspendavimo dėl nepriimtinos rizikos įgyvendinant prekybą“, – rašoma atsakyme.
„Inter RAO Lietuva“ yra skelbusi, kad gavo „Nord Pool“ pranešimą apie neatidėliotiną tolesnės prekybos „Nord Pool“ rinkose sustabdymą. Savo sprendimą birža esą argumentavusi „atsiskaitymo su RAO grupės įmonėmis rizika“.
„Inter RAO Lietuva“ plačiau situacijos nekomentuoja, motyvuodama, kad yra listinguojama bendrovė.
T. Janeliūnas sako manantis, kad biržos sprendimas veikiausiai ilgalaikis, tačiau bandymai interpretuoti prekybos rusiška elektra suspendavimą kaip Lietuvos sprendimą ar laimėjimą nebūtų tikslūs.
„Manau, kad tai labiau susiję su Suomijos ir Rusijos prekybiniais santykiais ir čia Lietuva, bent kiek žinau, šitam sprendimui turėjo mažiausiai įtakos. Prisiimant laurus už šitą sprendimą gali būti problema, jeigu pasirodys, kad kažkada vėl ta elektra biržoje yra prekiaujama. Kokia tada mūsų politinė rolė ar įtaka tam?“, – sakė T. Janeliūnas.
Tad, pasak jo, gali būti, jog rusiška elektra dar sugrįš, kol galiausiai 2025 metais, kaip planuojama, bus sinchronizuoti tinklai su Europa.
A. Sekmokas taip pat mano, kad didesnę reikšmę vaidino Suomija.
„Sprendimas dėl prekybos nutraukimo, neabejoju, yra atsakas į tai, kad Rusija nebetiekia nei dujų, nei elektros Suomijai po sprendimo stoti į NATO. Tai tokia politinė, energetinė situacija“, – teigia A. Sekmokas.
„Visų pirma nemanau, kad tas sprendimas bent kiek buvo nulemtas iš Baltijos šalių pusės. (...) Geriausiu atveju, Baltijos šalys buvo informuotos, jų buvo mandagiai atsiklausta“, – sako A. Sekmokas.
Jis įsitikinęs, kad sprendimas buvo politinis, padarytas „Nord Pool“ valdymo organų. Ekspertas priminė, kad Lietuvai nusprendus nutraukti komercinius srautus iš Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės regione entuziazmo nebuvo.
„Tai, kad Baltijos šalys būtų ryžusios tokiam sprendimui, o ypač Lietuva, kai einama į rinkos liberalizavimą, tai būtų labai stebėtina. Tai aišku, kad tai – ne Lietuvos sprendimas.
Lietuva geriausiu atveju buvo informuota apie sprendimą, aš neabejoju, kad buvo informuota, ir viskas“, – sako A. Sekmokas.
Anot jo, galima manyti, kad sprendimas dėl prekybos suspendavimo bus „ganėtinai tvarus“.
„Delfi“ domėjosi, ar „Nord Pool“ sprendimas buvo iš anksto aptartas su „Litgrid“ bei kitais regiono operatoriais, ir ar tam reikėjo ruoštis.
„Litgrid“ vadovas R. Masiulis patikino, kad nuolat bendraujama su „Nord Pool“.
„Darbas su „Nord Pool“ birža yra mūsų kasdienio darbo dalis. Tiek juridinių asmenų veiklos biržoje pradžia, tiek ir pabaiga yra koordinuojama tarp biržos ir perdavimo tinklo operatorių. Todėl ir šiuo atveju sulaukę informacijos apie „Inter RAO“ įmonių veiklos biržoje sustabdymą, mes operatyviai reagavome į biržos priimtus sprendimus“, – teigia R. Masiulis.
Ragina skubinti sinchronizavimą
R. Staselis sako, kad vertėtų paskubėti sinchronizuojant Baltijos šalių tinklus su žemynine Europa. Jis neatmeta galimybės, kad gali būti įvairių kliūčių projektui.
„Šiais laikais gali būti visko. Nieko neįmanoma prognozuoti. Bet tuo požiūriu, kiek Rusijos veiksnys gali veikti, sakyčiau, kad kaip tik dabar, – nežinau, kiek techniškai tai dabar įmanoma, – bet procesą reiktų forsuoti greičiau negu iki 2025 metų.
Nes paskui atsiras visokių „taikingų“ iniciatyvų, kaip „nepamiršti Kaliningrado“, kaip išsaugoti Rusijos veidą, interesus ir panašiai“, – komentavo NLEA ekspertas.
Kiti pašnekovai taip pat neatmeta galimybės, kad Rusija gali imtis kokių nors skubotų veiksmų.
„Kaliningradas jau ne vieną kartą yra daręs autonominio režimo testus ir atrodė su tuo ten viskas gerai. Tai šia prasme, jeigu būtų politinis noras sukelti dar papildomų kaštų ar problemų Baltijos šalims, tikrai tas būtų.
Aišku, pats Kaliningradas – testai testais, – bet ilgą laiką turėti tą autonominį režimą be techninio balansavimo taip pat yra šiokia tokia rizika“, – mano T. Janeliūnas.
Energetinių tyrimų instituto vadovas pritaria, kad pagal galimybes reikėtų spartinti sinchronizavimo projektus, tačiau pripažįsta, jog pasakyti yra lengviau negu padaryti.
Jis pastebi, kad jeigu nėra prekybos elektra, „Rusijai toliau prižiūrėti tą Baltijos zoną kaip ir nėra prasmės“.
A. Sekmokas irgi mano, kad linijų eksploatacija vis tiek kainuoja.
„O jokios komercinės grąžos iš to nėra, tai jas išlaikyti ar iš Baltijos valstybių, ar iš Rusijos pusės intereso nėra. Vienintelis motyvas tas linijas išlaikyti yra geopolitinis – Karaliaučiaus srities“, – kalbėjo ekspertas.
R. Masiulis teigia, kad su BRELL šalimis (tai yra, ir su Rusija bei Baltarusija) išlaikomi dalykiški santykiai, keičiamasi informacija apie būsimus veiksmus.
„Elektros sistemos valdyme ir inžineriniuose sprendimuose dominuoja logika – negali pakenkti kitiems nepakenkdamas sau. Mūsų strateginė kryptis yra sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, tačiau mes išlaikome dalykiškus santykius su BRELL šalimis, nes veikiame vienoje sistemoje“, – sako R. Masiulis.
Pasak jo, tiek Kaliningradas ruošiasi Baltijos šalių desinchronizacijai nuo BRELL, tiek ir Lietuva kasdien artėja šio tikslo link. Pavyzdžiui, šiemet Lietuva atliks izoliuoto darbo bandymą. O išplėsta „LitPol Link“ jungtis ir avarinio prisijungimo prie Lenkijos elektros sistemos bandymas parodė, kad prireikus „mūsų sistemos bus pasiruošusios sinchronizuotis su Vakarais ir anksčiau“.
Energetikos ministerija savo pranešime skelbė, kad po „Nord Pool“ sprendimo dėl Rusijos elektros Lietuvoje nelieka nei rusiškos naftos, nei elektros, nei gamtinių dujų importo.
„Tai be galo svarbus riboženklis ne tik Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę. Tai mūsų solidarumo su kariaujančia Ukraina išraiška, nes negalime leisti, jog mūsų pinigais būtų finansuojama Rusijos karo mašina“, – pranešime sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministras taip pat pabrėžia, jog visišką energetinę nepriklausomybę Lietuva pasieks tik tada, kai sėkmingai įgyvendins sinchronizavimo projektą, o savo elektros poreikius užsitikrins vietine žaliosios energijos gamyba bei taps elektrą eksportuojančia valstybe.