Pasak elektra prekiaujančios bendrovės „Energijos kodas“ mažmeninės rinkos pardavimų vadovės Justės Žegužauskaitės vasarą elektros energijos kaina biržose šokteli dėl elektrinėse atliekamų profilaktinių ir remontų darbų. Tačiau atėjus rudeniui elektros energijos kainos biržose smukteli dėl pakilusio vandens lygio ir padidėjusios elektros gamybos hidroelektrinėse bei dėl to išaugusios pasiūlos.
Šiemet šiemet situacija klostosi visiškai kitaip: vietoje mažėjančių elektros energijos kainų turime neįprastai aukštas, kurios per pirmąsias dvi rugsėjo savaitės vidutiniškai siekė 21 ct/kWh.
„Situacija elektros rinkoje yra tikrai neįprasta rudeniui. Šį rugsėjį „Nord Pool Spot“ elektros energijos biržoje yra fiksuojama aukščiausia 27ct/kWh kaina, kai praėjusiais metais aukščiausia kaina siekė 21 ct/kWh. Vidutinė elektros energijos kaina 2012 m. pirmomis rugsėjo savaitėmis siekė 16 ct/kWh, o dabar – 21 ct/ kWh,“ – situaciją apžvelgia J. Žegužauskaitė.
Ji elektros kainų pokyčius sieja su Latvija – šaliai prisijungus prie bendros elektros biržos, pastebimas nuoseklus kainų augimas.
Tuo tarpu elektros tiekėjos bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis siūlo neskubėti su išvadomis.
„Pabrėžtina, kad šiuo metu dar per anksti apibendrinti rudens tendencijas, nes dar neprasidėjo rudens sezonui įprasti reiškiniai – liūtys ir potvyniai, kurie išaugina elektros energijos gamybą Latvijos hidroelektrinėse ir mažina didmeninę elektros energijos kainą. Iki metų pabaigos biržos kainų metinis vidurkis gali supanašėti su praėjusių metų”, - teigia jis.
Pasak jo, apie Latvijos įtaką galėsime kalbėti tik po metų nuo šalies prisijungimo prie biržos. „Kainų šoktelėjimams įtakos turėjo ir perdavimo jungčių remontai”, - dar vieną priežastį nurodo vadovas.
„Lietuvos energijos gamyba“ nurodo, kad Elektrėnuose esantis kombinuoto ciklo blokas dienos metu elektros energiją gamina maksimalia galia, taip sprendžiant elektros trukūmą ir padedant stabilizuoti biržoje besiformuojančias aukštas kainas.
Anot įmonės, šiuo metu nė vienoje iš Baltijos šalių dar neveikia termofikacinės elektrinės, šaltuoju metų laiku patenkinančios ne tik šilumos, bet ir elektros energijos poreikį. Efektyviam hidroelektrinių darbui Latvijoje nėra pakankamai vandens. Pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos išlieka riboti. Be to, sustojus atominėms elektrinėms Švedijoje ir Suomijoje, kainos smarkiai pakilo ir Skandinavijoje.
„Tokia situacija lemia, kad gamindami elektrą kombinuoto ciklo bloku užtikriname energetinį saugumą ir nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą bei prisidedame prie elektros energijos kainų stabilizavimo“, – sako laikinai einantis pareigas „Lietuvos energijos gamybos“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas.
Kombinuoto ciklo bloko bandymai buvo baigti praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje, spalį jis buvo oficialiai atidarytas.