Slaptumo ir griežtų saugumo procedūrų gaubiamas SGD laivas retai atveria savo koridorius lankytojams. „Delfi“ siūlo pamatyti, kaip jis atrodo iš išorės ir vidaus, o ekspertai paaiškina, kuo ypatingas šis laivas ir kokie darbai atliekami iki vasaros.
Tokių procedūrų bus vos kelios
Tarptautinė energijos terminalų operatorė „KN Energies“ (ankstesnis pavadinimas „Klaipėdos nafta“) komentuoja, kad laivo kapitalinis remontas atliekamas vos keletą kartų per visą jo eksploatavimo laikotarpį. Dabar – pirmas kartas. Peržiūrima beveik viskas: nuo korpuso išorės iki vidaus talpyklų.
„Visos besidėvinčios, judančios dalys, reikalingos išdujinimo procesui, yra keičiamos arba restauruojamos. Atliekami povandeninės dalies rūdžių – jeigu tokių yra – pašalinimo, valymo, perdažymo darbai“, – „Delfi“ komentavo „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis, kartu su energetikos ministro delegacija taip pat apsilankęs „Independence“.
„Iš esmės, yra kapitaliai peržiūrimos visos laivo sistemos, išsausinamos talpyklos, kad būtų galima patikrinti ir vizualiai. Nes kita tokia procedūra bus tik po 10 metų, o šitas terminalas dirba pakankamai intensyviu ritmu“, – sako pašnekovas.
SGD laivo-saugyklos „Independence“ Danijoje nuotraukų galerija:
Beje, gerai įsižiūrėjus matyti, kad dabartinė laivo registracijos vieta – Singapūras – laivagalyje pasikeis į „Klaipėdą“: jau ryškėja svarbiausio Lietuvos jūsų uosto raidžių kontūrai. O ilgainiui laive bus iškelta ir Lietuvos vėliava. Žadama ir daugiau naujienų, tačiau jos bus oficialiai komunikuojamos vėliau.
Paklaustas, ar procedūros nebuvo galima atlikti Klaipėdoje, kur įprastai ir švartuojasi „Independence“, D. Šilenskis paaiškino, kad nors Lietuvos laivų statytojai bei taisytojai tobulėja, vis dėlto tokio dydžio sauso doko neturime.
„Kiekvienas laivas turi reguliariai atlikti, vadinkime, „sausą“ aptarnavimą, iškeltas iš vandens ir apžiūrėtas sausame doke. Bet mūsų atveju yra šiek tiek kitaip, nes mes keičiame vėliavą ir „Independence“ pereina į „KN Energies“ balansą. Iš tos ūkinės pusės turime motyvaciją šitą laivą perimti kapitaliai suremontuotą, apžiūrėtą, siekiant toliau užtikrinti nepertraukiamą veikimą rinkai“, – procedūrų poreikį komentavo bendrovės vadovas.
Įprastai tokio laivo eksploatavimas turėtų trukti apie 40 metų, su sąlyga, kad ne rečiau kaip kas dešimtmetį bus atliekamas toks kapitalinis remontas.
Dujų talpos paviršius laive-saugykloje „Independence“:
Medienos naudojimas dujų terminale
Vizito metu buvo prižiūrima, kad lankytojai nesineštų nereikalingų daiktų, nes yra rizika pažeisti dujų talpą.
„Kadangi labai unikali išlankstymo struktūra, todėl bet koks įlenkimas būtų žalingas pačiai talpai“, – komentuoja „KN Energies“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Į akis krinta ypatingas terminalo talpų paviršius.
„Talpos ir visa įranga turi būti pritaikytos milžiniškiems temperatūros svyravimams, nes suskystintos gamtinės dujos yra minus 160 laipsnių temperatūros ir kai dujos patenka į talpyklas, jos turi turėti galimybę plėstis į visas puses“, – teigia pašnekovas.
„Dėl to talpa yra gofruota, o kitas niuansas – visas talpos „sumuštinis“ yra metalas, izoliacinė medžiaga ir labai daug medienos – faneros. Ji labai gerai atlaiko temperatūros svyravimus. Tad SGD laivuose naudojamas ir paprastas medis“, – pridūrė jis.
Laivo talpų bendras tūris siekia 170 tūkst. kubinių metrų: yra trys didesnės talpos ir viena mažesnė. „Independence“ pajėgumai rezervuoti jau iki 2033 metų, tačiau terminalas gali priimti ir neplanuotus, spot’inius krovinius.
Auganti terminalo reikšmė
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad terminalo svarba Lietuvai ir regionui tapo akivaizdi po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Terminalo reikšmė ypač išryškėjo Rusijos energetinio karo prieš Europą metu. Po Invazijos į Ukrainą, manipuliuodama dujų tiekimu, Rusija sugebėjo sukelti visas energetines kainas. Terminalas užtikrino energetinį saugumą visam Baltijos regionui: nuo Suomijos dalis dujų patekdavo į Lenkiją, taip pat į Estiją, Latviją. Tai realiai mes tik terminalo padedami galėjome atsispirti toms Rusijos manipuliacijoms“, – „Delfi“ komentavo D. Kreivys.
„Maža to, turėdama terminalą Lietuva galėjo drąsiai pasakyti, kad nuo 2022 metų balandžio 2 dienos nustoja pirkti dujas, elektrą, naftos produktus (iš Rusijos – red.)", – komentavo jis.
„KN Energies“ vadovas D. Šilenskis sako, kad dujų kainų prasme terminalas nuo pat pradžių buvo svarbus regionui.
„Tikriausiai, nuo pirmos veikimo dienos, jo svarba ekonomine, kainų prasme išaugo visai rinkai, prie kurios prieina terminalas. Kalbant apie energijos užtikrinimą ir saugumą visame regione, tai prasidėjus karui ir Rusijos inicijuotam energetiniam karui jis atlieka kertinį vaidmenį šito regiono energetikos infrastruktūroje“, – teigė D. Šilenskis.
Tiesa, jis pažymi, kad regione vis daugėja infrastruktūros, tad „Independence“ jau nėra vienintelis svarbus objektas.
„Dabar turime ir Inkoo terminalą, kuris pajungtas į tą pačią sistemą, turime Latvijos saugyklą. Ta visuma daro mus atsparius, o gal net atspariausius energetine prasme šitoje pasaulio dalyje“, – sako D. Šilenskis.
„Independence“ į Daniją išplaukė gegužės pradžioje, o kada parplauks į Lietuvą, nekomentuojama, bet tai bus jau vasarą.
„Tikslių datų tyčia nekomunikuojame, dėl saugumo priežasčių. Nes (terminalas) yra ir propagandinio karo taikinys, nenorime, kad jis būtų ir kitoks taikinys. Bet birželio mėnesį mes jį turėsime Lietuvoje“, – sakė „KN Energies“ vadovas.
Kapitalinio remonto suma dar neatskleidžiama, bet D. Šilenskis patikino, kad išlaidos bus paviešintos, nes „jas derina reguliuotojas, VERT“.
Kreivys: įsigijome pigiau nei rinkoje
Energetikos ministras D. Kreivys pažymi, kad terminalo įsigijimas Lietuvai atsiėjo palyginti nebrangiai.
„Galima pasidžiaugti, kad terminalą įsigijome santykinai nebrangiai. Ką teko girdėti ir diskusijose šitos kelionės metu, kad terminalą perkame maždaug 30 proc. mažiau nei jo rinkos vertė“, - teigia ministras.
Pasak jo, laivo-saugyklos likimą po kelių dešimčių metų prognozuoti sunku, tačiau variantų yra įvairių, įmanomas net ir jo pardavimas. Vis dėlto bent jau artimiausioje perspektyvoje jis būsiantis naudingas Lietuvai.
„Dujos dar ilgą laiką vaidins reikšmingą vaidmenį visoje energetikoje ir ekonomikoje, todėl terminalas tikrai tarnaus keletą dešimtmečių mums į priekį. Kas bus po to, sunku pasakyti, tikrai manau, kad ne visos šalys dekarbonizuosis panašiu greičiu, terminalų rinka ir toliau išliks ir mums – tapus žaliais – bus galima parduoti“, – sako D. Kreivys.
„KN Energies“ šių metų gruodžio mėnesį taps „Independence“ savininke. Prieš perimant laivą KN nuosavybėn buvo suplanuota jo apžiūra ir remontas sausajame doke, į kurį „Independence“ ir atvyko.
Planiniai laivo-saugyklos priežiūros ir remonto darbai vykdomi kasmet, tačiau apžiūra sausajame doke iki šiol nebuvo atliekama, skelbė bendrovė.
Skaičiuojama, kad „Independence“ reiso trukmė į ir iš doko bei remonto darbai užtruks apie vieną mėnesį. Tad iki birželio vidurio laivas-saugykla išdujinimo nevykdys. Šiuo laikotarpiu Lietuva gamtinėmis dujomis apsirūpins per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį GIPL ir iš Inčukalnio gamtinių dujų saugyklos Latvijoje.
Kovo pabaigoje „KN Energies“ pasirašė sutartį su „Hoegh LNG Klaipėda“, pagal kurią pastaroji tampa „Independence“ technine operatore. Ši bendrovė priklauso grupei „Hoegh LNG“, kuri nuo 2014 metų rūpinosi laivo-saugyklos valdymu bei technine priežiūra.
Pagal sutartį „Hoegh LNG Klaipėda“ patikėta penkerius metus užtikrinti techninį SGD laivo-saugyklos valdymą ir priežiūrą su galimybe bendradarbiavimą pratęsti dar penkeriems metams.
„Pasirašyta sutartimi įgyvendiname Lietuvos valstybės sprendimą įsigyti SGD laivą-saugyklą bei užtikrinti jo nepertraukiamą veiklą pasibaigus nuomos sutarčiai“, – pranešime pažymi D. Šilenskis.
Numatytas maksimalus sutarties periodas apima dešimt metų, o didžiausia įmanoma panaudoti šiam laikotarpiui sutarties suma – 225 mln. eurų. Ją sudaro fiksuoti ir kintami laivo-saugyklos eksploatacijos kaštai.
Fiksuotoji kaštų dalis, kurią sudaro įgulos atlygis bei išlaikymo kaštai, neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių, mokestis operatoriui už laivo priežiūrą, sudarys apie 5 mln. eurų per metus.
Kintami kaštai, kaip ir iki šiol, priklausys nuo laivo-saugyklos remonto poreikių, išdujinimo apimčių bei su jomis tiesiogiai susijusių apyvartinių taršos leidimų kainos ir kitų dedamųjų.
Laivas iškalbingu pavadinimu – „Independence“ reiškia „Nepriklausomybę“ – prisišvartavo Klaipėdos uoste 2014 metų spalio 27 dieną:
2018 metais „Klaipėdos naftos“ užsakymu tarptautiniai konsultantai įvertino, kad Lietuva turi išlaikyti prieigą prie pasaulinių SGD rinkų. Studijos rengėjai išvadose teigė, jog didžiausią ekonominę naudą iš analizuotų alternatyvų kuria laivo-saugyklos įsigijimas po 2024 metų, o ne tolesnė nuoma.
„Klaipėdos nafta“ paskelbtame tarptautiniame konkurse tuomet nustatė maksimalią 160 mln. eurų SGD laivo-saugyklos pirkimo vertę, įvertinusi bendrovės iš Šiaurės investicijų banko gautos paskolos sumą laivo įsigijimui (nebūtinai „Independence“).
Pasibaigus konkursui apsispręsta būtent dėl „Independence“ įsigijimo. Tai pripažinta ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kadangi nesulaukta nė vienos paraiškos tarptautinio viešojo pirkimo konkurso metu, o be to, „Independence“ yra specifiškai pritaikytas esamai krantinei.
„Delfi“ žurnalisto ir fotografo apsilankymą sausajame laivų doke Danijoje ir SGD terminalo laive-saugykloje „Independence“ organizavo bendrovė „KN Energies“ ir LR Energetikos ministerija. Tai neturi įtakos teksto turiniui.
