„Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
Pasak jo, šiuo metu atliekamos trys studijos, kurios „atsakys ne tik į techninius, bet ir kainodarinius klausimus, kaip atrodys mūsų elektros energijos kainos po sinchronizacijos“.
„Tikimės, kad atlikus tas tris studijas, kurios bus baigtos kitų metų pradžioje, galėsime tvirtai visi kartu padėti taškus ant i“, – kalbėjo D. Kreivys.
Ministro teigimu, ankstesnė sinchronizacija priklauso ne tik nuo noro, bet ir nuo projektų Latvijoje ir Estijoje eigos.
„Mes tikimės, kad jie laiku bus pabaigti“, – sakė jis.
Vis dėlto D. Kreivys pridūrė, kad ankstesnė sinchronizacijos data šioms Baltijos šalims kelia abejonių.
„Mes turėjome daryti visą eilę bandymų, tai tokių abejonių girdime iš jų, bet dirbame su Europos Komisija, JAV, dedame pastangas padaryti visus namų darbus, kad tas procesas būtų spartesnis“, – sakė ministras.
„Baltijos kolegos, kurie beveik pasiruošę tą daryti, tikiuosi, to noro pas juos atsiras daugiau“, – pridūrė jis ir pabrėžė nenorintis plačiau detalizuoti derybinių procesų.
Pasak D. Kreivio, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija yra ne tik „technologinis, bet ir geopolitinis klausimas“, nes jis liečia Kaliningrado sritį. Vis dėlto, pasak politiko, šį projektą remia tiek Europos Komisija, tiek JAV, tiek kiti partneriai.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuva nebūtų palikta be elektros, jei Maskva sugalvotų šalį atjungti nuo bendro su Rusija ir Baltarusija energetikos žiedo (BRELL) žiedo.
„Jei Rusija sugalvotų mus atjungti, galime kelių valandų bėgyje persijungti prie europinės sistemos“, – sakė jis.
Dėl poreikio spartinti sinchronizaciją Baltijos šalių energetikos ministrai sutarė dar vasarį, pasirašydami bendrą politinį pareiškimą reaguojant į geopolitinę situaciją ir iš jos kylančias rizikas elektros energijos sistemos saugumui.
Pagal šiuo metu galiojančius susitarimus sinchronizaciją numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.