„Per pusę sumažėjusi baltarusiškos elektros reikšmė Baltijos šalių energetikos rinkoje leidžia manyti, kad ir pasiūlos susitraukimas, jei Astravo AE įsijungtų, būtų juntamas du kartus mažiau“, – pranešime teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
Jis priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus prekyba elektra per Lietuvos-Baltarusijos sieną sustos nuo pat pirmosios Astravo AE pagamintos elektros megavatvalandės.
Sausį-kovą importas iš Rusijos Kaliningrado srities sunyko 50 proc. iki 857,1 GWh (pernai – 1,71 TWh), iš Baltarusijos – 50,9 proc. iki 253,4 GWh (516,4 GWh), tuo metu iš Švedijos – išaugo 2,1 karto iki 1,367 TWh.
Pasak G. Radvilos, importe pernai dominavusi rusiška elektra šių metų pradžioje užleido pozicijas hidroelektrinių elektrai iš Skandinavijos. Tuo metu dėl vėjo jėgainėms palankių orų šalies elektros rinką papildė ir vietos elektra. Anot „Litgrid“ eksperto, jeigu tokia padėtis išliks, ji galėtų „nuraminti Astravo branduolinės jėgainės regione keliamas įtampas“.
Vis dėlto beveik du trečdaliai, arba 65 proc. suvartotos elektros Lietuva importavo, tačiau per metus jos apimtys sumažėjo 4,1 proc.
Šiluminės elektrinės šiemet pagamino 30 proc. daugiau elektros, vėjo jėgainės – 11,5 proc. daugiau (516,9 GWh). Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) pagamino 192,8 GWh elektros – 2,7 karto daugiau.
Pirmąjį ketvirtį 15 proc. šalies poreikio patenkino vėjo elektra, hidroelektrinių ir kitų netaršių šaltinių elektra – dar 7 proc., tiek pat – iš iškastinio kuro. Daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvoje pagamintos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).