Lietuva turi dovaną Estijai ir Latvijai

Pirmadienį į Klaipėdą atplaukęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) naudos atneš ne tik Lietuvai, bet kartu bus dovana kitoms Baltijos šalims.

„Terminalo nauda jausis visose Baltijos valstybėse, nes jis užtikrins energijos tiekimo saugumą. Egzistuoja dujotiekiai, kurie jungia Lietuvą ir Latviją bei Latviją ir Estiją, tad kaimyninės šalys galės naudotis „Independence“ atgabentomis dujomis“, - DELFI sakė už dujų tiekimą atsakingos Lietuvos įmonės „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.

Pasak jo, infrastruktūros sąnaudos būtų dengiamos per Lietuvos tarifų sistemą.

„Jeigu dujų kiekis bus nukreiptas į Latviją ar Estiją, dalis jų (infrastruktūros sąnaudų - DELFI) bus dalijamasi su mūsų šiauriniais kaimynais“, - mano pašnekovas.

Latvijos energetikos ekspertas Juris Ozolinis džiaugiasi SGD terminalo nauda ir sako, kad didiesiems Latvijos vartotojams nėra kliūčių naudotis į Klaipėdą atplaukusiu terminalu.

„Dabar turėsime ryšį su tarptautinėmis (dujų prekybos – DELFI) rinkomis pirmą kartą per Baltijos šalių istoriją. Be to, turėsime alternatyvą, užuot turėję vienintelį rinkos dalyvį. Pirkėjai galės pasirinkti, - teigė J. Ozolinis. - Nematau teisinių kliūčių, kurios neleistų didžiausiems Latvijos dujų vartotojams pirkti suskystintas gamtines dujas kitose rinkose pasinaudojant terminalu ir Lietuvos infrastruktūra.“

Specialistas atkreipė dėmesį, kad terminalo naudotojams nereikės prisiimti investicijų rizikos, tačiau į naudojimosi kainą gali būti įskaičiuotas mokestis, leidžiantis ilguoju laikotarpiu padengti padarytas investicijas.

„Vartotojai po truputį sumokės už padarytą investiciją“, - kalbėjo J. Ozolinis.

Paklaustas, ar Baltijos jūros šalių regione mato vietos antram terminalui, pašnekovas pastebi, kad dabar tai būtų pakankamai sudėtinga: Lietuvos SGD terminalas – didžiulis.

Naudą įvardija valstybių vadovai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėdama per „Independence“ įplaukimo į Klaipėdą ceremoniją, dėstė, kad SGD terminalas darys įtaką visoms Baltijos šalims, nes užtikrins joms dujų tiekimo alternatyvą. Anot šalies vadovės, SGD terminalas gali 100 proc. patenkinti Lietuvos dujų poreikius, o esant reikalui teikti iki 90 proc. Baltijos šalims reikalingų dujų.

Apie tai, kad į Klaipėdą atplaukęs SGD terminalas bus naudingas kitoms Baltijos šalims, kalbėjo į ceremoniją su sveikinimais atvykę Latvijos ir Estijos vyriausybių nariai.

Latvijos premjerė Laimdota Straujuma teigė, kad terminalas atveria kelią gamtinių dujų tiekimui iš kelių šaltinių ir pirkti pigesnes dujas. Be to, ji priminė, kad prie Baltijos šalių saugumo prisideda ir Latvijos Inčiukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla, o Latvijos įmonės turi susitarimų su Lietuvos SGD terminalo valdytojais dėl dujų saugojimo Inčiukalnio saugykloje.

„Dabar mes esame padidinę dujų tiekimo pralaidumą tarp Klaipėdos terminalo ir Latvijos, - dėstė L. Straujuma. - Ačiū jums už „Independence“ (liet. „Nepriklausomybę“), Lietuva.“

Estijos premjerui Taavi Roivasas sveikinimo ceremonijoje atstovavusi užsienio prekybos ir verslo ministrė Anne Sulling sveikino į Lietuvą atvykus SGD terminalo laivui – saugyklai. Ji kalbėjo, kad Estija yra įsipareigojusi užtikrinti dujų rinkoje šaltinių įvairovę, o tad SGD terminalas šią užduotį palengvins.

Sala, kuri tiesia tiltus

Į Klaipėdą atvyko Norvegijos Vyriausybės atstovas: šios šalies įmonė „Höegh LNG” Lietuvai 10 metų įsipareigojo nuomoti laivą – saugyklą, o „Statoil“ - tiekti bazinį gamtinių dujų kiekį, kad terminalas galėtų sėkmingai veikti.

„Būdamas Norvegijos vyriausybės atstovu, didžiuojuosi atstovaudamas Norvegijos bendrovėms, kurios prisideda ne tik prie geresnio Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimo, bet ir energetinio saugumo toje Europos dalyje, kur tai yra dideliu iššūkiu, - kalbėjo Norvegijos Europos reikalų ministras Vidaras Helgesenas. - Baltijos šalys buvo energetine sala ir dabar ši sala stato daug tiltų.“

JAV valstybės departamento Energetikos resursų biuro specialusis pasiuntinys Amosas J. Hochsteinas taip pat pasidžiaugė, kad Baltijos šalys nebebus energetikos sala.

„Visai neseniai Europoje Baltijos šalys buvo vadinamos energetine sala ir tai buvo įvardijama kaip trukdis ekonominam augimui, - priminė jis. - SGD terminalas suteiks energetinį saugumą tiek Lietuvai, tiek Baltijos šalims, tiek visam regionui.“

SGD terminalas yra įvertintas ir Europos Komisijos: šiemet gegužę parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Klaipėdos SGD terminalas įvardinamas kaip vienintelė reali galimybė Baltijos šalims trumpuoju laikotarpiu užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą.

Šiemet spalį Europos Komisijos pristatytame komunikate dėl ES šalių pasirengimo dujų tiekimo sutrikimams iš Rusijos šią žiemą išskirtinis dėmesys skiriamas SGD terminalui Klaipėdoje. Dokumente pažymima, kad šis infrastruktūros objektas diversifikuos dujų tiekimą ir užtikrins dujų sistemos lankstumą.

Kiek kainuos?

Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų). Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama už kiek.

Minimalų kiekį dujų - 0,54 mlrd. kubų per metus - terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, jų kaina priklausys nuo Jungtinės Karalystės dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900-1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė - 2,5-3 mlrd. litų.

Energetikos ministras Rokas Masiulis skaičiavo, kad vartotojai jau jaučia mažesnes dujų kainas - „Gazprom“ apie 20 proc. sumažino Lietuvai dujų kainas.

„Terminalo sąnaudos sudaro 5 proc. galutinėje dujų kainoje vartotojams. „Gazprom“ kainą sumažino 20 proc., - kalbėjo jis. - Tai jau keturis kartus atlygino terminalo statybos kainą.“

Anot jo, buvo laikas, kai Lietuva už dujas mokėjo ne tik brangiausiai Europoje, bet ir pasaulyje – daugiau už saloje įsikūrusią Japoniją.

DELFI skelbė, kad Lietuva yra pateikusi daugiau nei 4 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže dėl taikytos nepalankios dujų kainodaros. 1,5 mlrd. JAV dolerių ieškinį prieš „Gazprom“ Lietuvos vyriausybė pateikė reikalaudama grąžinti šalies vartotojams tokio dydžio permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.

Į terminalą „Klaipėdos nafta“ investavo 350 mln. litų, dar apie 130 mln. litų - Klaipėdos uosto direkcija. Terminalo krantinę už 120 mln. litų statė Latvijos BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį už 115 mln. litų - „PPS Pipeline Systems“.

Už terminalo veiklą atsakingos „Klaipėdos naftos“ akcijų dauguma priklauso valstybei: ji valdo 72,32 proc. paketo.

SGD terminalas – kelių dalių projektas

SGD terminalo projektą sudaro SGD laivas–saugykla bei jam aptarnauti reikalinga infrastruktūra: krantinė bei dujotiekio atšaka. Terminalo projekto tikslas yra užtikrinti alternatyvą šiuo metu vieninteliu keliu į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos.

Į terminalą dujos bus tiekiamos laivais–dujovežiais, planuojama jo veiklos pradžia – kitų metų sausis.

Laivą – saugyklą kartu su įgulos paslaugomis Lietuva 10 metų nuomosis iš Norvegijoje registruotos įmonės „Höegh LNG”, jį gamina Pietų Korėjoje veikianti „Hyundai Heavy Industries”. Laivas - saugykla „Independence“ yra 294 m ilgio, jo plotis – 46 m, o aukštis – 47 m.

SGD laivui – saugyklai reikalingas terminalas yra Kuršių mariose ties Kiaulės nugaros sala.