Kaip pasakojo šį projektą įgyvendinančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, išmaniųjų skaitiklių diegimas numatomas dviem etapais.
„Diegimas prasidės nuo daugiausiai elektros suvartojančių klientų. Kitiems klientams išmanieji skaitikliai bus keičiami, kai pasibaigs esamų skaitiklių metrologinės patikros terminas.
Pirmas diegimo etapas, suvartojantiems daugiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, vyks nuo šių metų pirmo pusmečio iki 2026 metų. Antras – suvartojantiems mažiau, vyks nuo 2026 metų. Skaitikliai bus keičiami pasibaigus jų metrologinės patikros terminui“, – pasakojo jis.
Skaitiklius Lietuvai tieks prancūzų bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“. Ji savo pasiūlymą įgyvendins kartu su partneriais.
„Programinę įrangą diegs ilgametę patirtį sprendimų energetikos sektoriui kūrime turinti „Siemens“, o naujiesiems įrenginiams ryšį teiks „Bitė Lietuva“. Siekiant geriausio technologinio ryšio sprendimo, telekomunikacijų bendrovė vieną pirmųjų regione paleido siaurajuosčio daiktų interneto technologiją (NB-IoT)“, – sakė P. Kalmantas.
„Bitė Lietuva“ verslo klientų segmento vadovas „Delfi“ sakė, kad įdiegus naujus skaitiklius, gyventojai galės pamiršti apie skaitiklių rodmenų nurašymą.
„Jie galės matyti tikslų savo vartojimą, gauti naujas paslaugas iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartoti energiją“, – naudas vardijo jis ir pridūrė, kad masinis išmaniųjų skaitiklių diegimas prasidės jau netrukus.
Kartą atidėta
Išmaniųjų skaitiklių diegimas turėjo prasidėti dar pernai, tačiau buvo atidėtas siekiant užtikrinti kibernetinio saugumo reikalavimus ir kaip įmanoma labiau sumažinti bet kokias galimas grėsmes.
„Bendros investicijos į išmaniosios apskaitos diegimo projektą bus apie 150 mln. eurų. Investicijos suderintos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba ir ji nustatys kaip ir kada investicijos bus įtraukiamos į tarifą.
Vidutinis skirstymo tarifo pokytis dėl išmaniųjų skaitiklių diegimo 2022–2037 metų laikotarpiu pagal kaštų naudos analizę gali sudaryti apie 0,05 euro ct/kWh.
Atkreipiame dėmesį, kad elektros kaina priklauso nuo daugelio veiksnių – ne tik nuo išmaniosios apskaitos diegimo. Svarbu pažymėti, kad atlikta kaštų naudų analizė parodė, kad ši investicija ilgainiui atsipirks, dėl išmaniosios apskaitos suteikiamų naudų“, – pasakojo P. Kalmantas.
Galima suskaičiuoti, kad jei vartotojas per metus suvartoja 1 tūkst. kWh, tuomet iš jo sumokėtos sumos skaitikliams teks 0,5 euro.
Anksčiau apskaičiuota, kad per pirmąjį etapą skaitikliai turėtų būti pakeisti 54 proc. visų buitinių elektros energijos vartotojų. Po 2026 metų likusiai daliai vartotojų, t. y. elektros energijos vartotojams, suvartojantiems mažiau nei 1 tūkst. kWh per metus, išmanioji energijos apskaita būtų diegiama pasibaigus minėtiems vartotojams sumontuotų standartinių skaitiklių metrologinei patikrai, siekiant juos integruoti į bendrą apskaitos sistemą.
Remiantis VERT patvirtinta kaštų ir naudų analize išmanieji skaitikliai visiems vartotojams bus įdiegti iki 2037 metų.
Bus dar vienas konkursas
Pagal ESO ir „Sagecom“ sudarytą sutartį, 1,2 mln. skaitiklių Lietuvoje bus įdiegta už 90,57 mln. eurų (su PVM).
Kaip anksčiau aiškino ESO, visa projekto investicijų vertė siekia iki 150 mln. eurų, o į šią sumą įeina ne tik sutartis su „Sagecom“, bet ir kiti su skaitiklių diegimu bei programos įgyvendinimu susiję aspektai. Tai esamų sistemų vystymas, kitų susijusių informacinių sprendimų kūrimas bei paslaugos ir klientų bei visuomenės informavimas.
P. Kalmantas „Delfi“ patikslino, kad antrajam etapui reikalingiems skaitikliams bus skelbiamas dar vienas konkursas.
„Visiems kitiems vartotojams, kurie nepakliuvo į pirmą etapą, skaitikliai bus perkami skelbiant viešuosius pirkimus, kuriuose galės dalyvauti ir teikti pasiūlymus visi tiekėjai, galintys tiekti skaitiklius, atitinkančius ESO poreikius atliepiančią techninę specifikaciją“, – sakė jis.
Atskirai mokėti nereikės
P. Kalmantas aiškino, kad teigti, jog vieno per pirmąjį etapą įdiegto skaitiklio kaina yra 125 eurai būtų netikslu. „Delfi“ šią sumą gavo 150 mln. eurų padalinus iš 1,2 mln. skaitiklių.
„Sutarties su tiekėju vertė yra iki 75 mln. eurų be PVM. Ji apims iki 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių tiekimą, duomenų surinkimo bei valdymo informacinių technologijų sprendimą ir jo diegimą bei ryšio paslaugas, sprendimo vystymo ir palaikymo paslaugas dešimties metų laikotarpiui.
Ši investicija yra reguliuojamos ESO veiklos dalis, atitinkamai per investicijos tarnavimo laikotarpį finansuojama kaip bendro tarifo dalis. Keitimas gyventojams papildomai nekainuos – atskirai už išmaniųjų skaitiklių diegimą mokėti nereikės. Tai – ESO vykdomų tinklo investicijų dalis“, – aiškino jis.
Dar pabrėžiama, kad naujų skaitiklių fizinė vieta bus ta pati, kaip ir šiuo metu esančių skaitiklių. Prieš keičiant skaitiklį, kiekvienas bus informuotas asmeniškai. Taip pat nereikės jokios papildomos įrangos ar interneto prieigos, kad išmanusis skaitiklis veiktų.
Sulauks pagalbos
P. Kalmantas papasakojo, kad 800 tūkst. išmaniųjų skaitiklių ESO įdiegs savo pajėgomis, o dar apie 340 tūkst. išmaniųjų apskaitos prietaisų – konkursą laimėję rangovai.
„Kauno ir Vilniaus regionuose skaitiklius diegs „Laustata“, tuo metu Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Alytaus regionuose – tiekėjų grupė, veikianti jungtinės veiklos pagrindu: „City Service Engineering“ ir „Mano Būsto priežiūra“, – sakė jis.
Naujos paslaugos
„Bitė Lietuva“ atstovas A. Kapočius sakė, kad išmanieji skaitikliai informaciją apie energijos vartojimą perduos saugiu ryšiu.
„Siekiant geriausio technologinio ryšio sprendimo, „Bitė“ vieną pirmųjų regione paleido siaurajuosčio daiktų interneto technologiją (NB-IoT). Mūsų bendrovė yra šios srities technologijų lyderė – pirmąjį išmanų vandentiekį regione įrengė „Navitus LT“ kartu su „Bite“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad kaip ir įprasta panašių sandorių Vakarų šalyse metu, „Bitės“ bendradarbiavimo su generaliniu rangovu finansinės sąlygos yra komercinės paslapties dalis.
Savo ruožtu P. Kalmantas dėstė, kad skaitikliai fiksuos ir nuotoliniu būdu saugiai perduos suvartojimo ir gamybos (gaminančių vartotojų) duomenis bei informaciją apie technologinius tinklo parametrus.
„Išmanusis skaitiklis fiksuoja ir perduoda duomenis saugiu, šifruojamu ir patikimu ryšiu. Duomenys iš išmanaus skaitiklio keliaus į informacines sistemas, esančias „Ignitis grupė“ naudojamuose duomenų centruose. Čia jie bus apdorojami, vėliau suvartojimo ir gamybos duomenys bus saugiai perduodami nepriklausomiems tiekėjams, kuris parengs sąskaitą. Suvartojimo duomenys klientams taip pat bus pateikiami ESO savitarnos portale.
Duomenis apie techninius elektros tinklo parametrus naudos ESO darbuotojai greitesniam tinklo gedimų identifikavimui ir šalinimui, energijos nuostolių mažinimui, tikslingam investicijų į tinklo įrangą planavimui ir kitiems elektros tinklo parametrų stebėsenos bei tinklo tobulinimo uždaviniams spręsti“, – sakė jis.
Anksčiau kalbėta, kad tikslūs suvartojamos elektros energijos duomenys leis nepriklausomiems tiekėjams geriau įvertinti kiekvieno vartotojo poreikius ir atsižvelgiant į tai, siūlyti labiausiai tinkamas paslaugas ir mokėjimo planus gyventojams.
Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, iki 2025 metų 80 proc. vartotojų turėtų naudotis išmaniaisiais skaitikliais. Tai padės pasiekti ir įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo planus bei tikslus.
„Visos Europos šalys jau pradėjo išmaniųjų skaitiklių diegimą arba atlieka bandomuosius projektus. Maždaug 44 proc. Europos elektros vartotojų 2018 metų pabaigoje turėjo išmanųjį skaitiklį. Skaičiuojama, kad iki 2023 metų pabaigos išmaniuosius skaitiklius turės daugiau nei 70 proc. Europos elektros vartotojų.
Šiose gretose turėtų būti ir Lietuvos namų ūkiai, nes ESO planuojami diegti išmanieji skaitikliai turėtų apskaityti apie 90 proc. naudojamos elektros energijos“, – nurodė ESO.