„Lietuvos dujos“ antradienį pranešė apie valdybos priimtą sprendimą už 60,5 mln. litų perleisti dujų tiekimo verslą naujai įsteigtai įmonei „Lietuvos dujų tiekimas“.
Teigiama, kad tokią „Lietuvos dujų“ dalies vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Tačiau „Lietuvos dujos“ neatskleidė, kokio dydžio turtą ir įsipareigojimus perimtų naujai įsteigta bendrovė.
Pasak jo, paradoksalu tai, kad sandoris finansuojamas pačių „Lietuvos dujų“ išmokėtais dividendais.
Pasak V. Plunksnio, tokius „Lietuvos dujų“ smulkiesiems akcininkams nenaudingus sandorius sudaranti įmonė turėjo trauktis iš biržos, tačiau kažkodėl to nepadarė.
„Visiškai neaišku, ko siekiama biržoje paliekant vos 3 proc. akcijų, o po to įmonėje tvarkantis kaip savo UAB, kuriame negalioja kotiruojamoms įmonėms taikomi standartai“, – sakė V. Plunksnis.
Jo teigimu, pasaulyje yra įprasta praktika, kad pardavus dalį verslo, paskelbiamas šio sandorio pelnas ar nuostolis, taip pat įtaka veiklos rezultatams – kokios apyvartos bei pelno dalies netenkama. To reikalauja ir Lietuvos teisės aktai.
„Toli žiūrėti nereikia – vos prieš dieną Estijos bendrovė „Premia Foods“ susitarė dėl ledų gamybos verslo pardavimo ir sudarydama sandorį paskelbė išsamias finansines parduodamos verslo dalies ataskaitas, kurios leidžia sandorio naudą įsivertinti kiekvienam investuotojui“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, Investuotojų asociacija prašys Lietuvos banko įpareigoti „Lietuvos dujas“ paskelbti parduodamo turto vertinimo ataskaitą bei sandorio įtaką „Lietuvos dujų“ veiklai taip, kad vidutinis investuotojas suprastų, kiek gali būti verta 85 proc. apyvartos netenkanti įmonė.