Lietuvos institucijos, taip pat ir VIAP lėšų gavėjas, per mėnesį EK turi pateikti pagrįstus paaiškinimus ir aktualią informaciją, kuri padės įvertinti šią priemonę ir priimti galutinį sprendimą.
EK tiria, ar VIAP, susijusios su energijos tiekimo saugumo ir sistemų rezervų užtikrinimu, gali būti laikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis. EK vertins, ar nuo 2015 iki 2018 m. Lietuvos elektrinei iš VIAP biudžeto skirtos lėšos atitinka ES valstybės pagalbos skyrimo taisykles.
VIAP, būtinų elektros energijos tiekimo saugumui ir patikimam sistemos veikimui užtikrinti, poreikis buvo reglamentuotas Lietuvos teisės aktuose, kai, įstojus į Europos Sąjungą buvo uždarytas pagrindinis elektros energijos generavimo šaltinis Lietuvoje - Ignalinos atominė elektrinė.
2017 m. Energetikos ministerija buvo informavusi EK apie planus atsisakyti VIAP paslaugos energijos tiekimo saugumui ir sistemų rezervui užtikrinti. Perdavimo sistemos operatoriaus skaičiavimais, 2018 m. tokia paslauga dar buvo būtina, tačiau jos kiekis ženkliai sumažintas. Jos visiškai atsisakyta 2019 m.
Lietuvai įstojus į ES bet koks finansavimas, skiriamas iš VIAP biudžeto lėšų, privalėjo būti suderinamas su ES valstybės paramos skyrimo taisyklėmis. Tam Energetikos ministerija skiria ypatingą dėmesį - per mažiau nei metus buvo suderintos keturios paramos schemos.
2018 m. lapkričio mėnesį EK pagal ES valstybės pagalbos taisykles patvirtino pagalbos schemą Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui. 2019 m. sausį EK patvirtino valstybės paramą elektros energijos gamintojams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) nuo 2012 iki 2015 m. Taip pat buvo gautas EK leidimas diferencijuoti VIAP kainą daug energijos sunaudojančioms pramonės įmonėms. Balandį EK pritarė paramos schemai AEI plėtrai Lietuvoje nuo 2019 m.