Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė gavo 89,3 mln. eurų pajamų – tai 16,8 proc. mažiau negu per pirmąjį 2015 m. pusmetį. Didžiausią įtaką pajamų mažėjimui padarė tai, kad nuo 2016 m. nebėra skiriamos kvotos remtinai elektros energijos gamybai, taigi ir bendrovės valdomame Elektrėnų komplekse. To rezultatas – 63,4 proc. sumažėjusi gamyba Elektrėnuose (2015 m. pirmąjį pusmetį – 0,445 TWh, 2016 m. pirmąjį pusmetį – 0,163 TWh) ir tuo pačiu sumažėjusios pajamos.
Tačiau bendrovė teigia Elektrėnų komplekso pajėgumus išnaudojusi maksimaliai efektyviai atsižvelgiant į situaciją rinkoje – gaminant elektros energiją efektyviu kombinuoto ciklo bloku (KCB) ir sėkmingai parduodant ją biržoje per pirmąjį pusmetį uždirbta apie 1,3 mln. eurų bendrojo pelno. Šia suma atitinkamai mažėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) užtikrinimui bendrovei skirtas lėšų biudžetas, o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
„Kombinuoto ciklo bloką Elektrėnuose šiemet vien per pirmąjį pusmetį paleidome dvigubai daugiau kartų nei pernai per visus metus. Šį galingą įrenginį sėkmingai išnaudojame tiek prisidėdami prie stabilumo elektros energijos sistemoje užtikrinimo, tiek siekdami maksimalios grąžos akcininkams bei vertės visiems elektros energijos vartotojams“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.
Tad komerciškai sėkminga KCB veikla 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, dėl didesnio vandens kiekio Nemune 15,8 proc. padidėjusi Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės gamyba (atitinkamai nuo 0,175 TWh iki 0,203 TWh) bei atsakingas veiklos sąnaudų valdymas lėmė, kad, nepaisant bendro pajamų lygio mažėjimo, bendrovės pelningumo rodikliai didėjo.
Bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA marža, palyginti su 2015 m. pirmojo pusmečio duomenimis, padidėjo 2,9 proc. punkto iki 31 proc. EBITDA siekia 21,7 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 28,3 mln. eurų). Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu, Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis už sausio-birželio mėnesiais – iš viso 9,2 mln. eurų – buvo nukreipta bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui. Atmetus šiuo metu teisme ginčijamų VKEKK sprendimų įtaką, bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA, preliminariais skaičiavimais, iš viso būtų 11,1 mln. eurų didesnė (2015 m. pirmąjį pusmetį šių veiksnių įtaka siekė 6,9 mln. eurų).
Iš viso per 2016 m. pirmąjį pusmetį bendrovės uždirbtu pelnu gali būti padengta 10,5 mln. eurų VIAP lėšų – tai beveik 38 proc. visų VKEKK patvirtintų 2016 m. bendrovei skiriamų VIAP lėšų.
Grynasis bendrovės pelningumas per metus padidėjo nuo 17,9 proc. (2015 m. pirmąjį pusmetį) iki 19,9 proc. Grynasis 2016 m. pirmojo pusmečio pelnas siekia 17,8 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 19,3 mln. eurų), didelę teigiamą įtaką jam padarė didmeninės elektros energijos prekybos verslo dalies pardavimas. Jei ne 2016 m. pirmąjį pusmetį reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos, bendrovės pelnas būtų dar didesnis ir trečdaliu viršytų pernykštį. Dabar gi 2016 m. pirmojo pusmečio finansinėse ataskaitose teko pripažinti 7,9 mln. eurų nuostolį dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
2016 m. pirmasis pusmetis buvo išskirtinis ne tik Elektrėnuose. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė taip pat skaičiuoja, jog avarinis rezervas staiga sumažėjus į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekiui šioje elektrinėje šiemet buvo aktyvuojamas kaip niekad dažnai.
„Pradėjus veikti naujoms jungtims ir pasikeitus rinkai, išryškėjo itin reikšminga mūsų valdomų elektrinių funkcija – greitos pagalbos elektros energetikos sistemai teikimas ir reikšmingas indėlis į jos stabilumo užtikrinimą. Džiaugiuosi, kad profesionalūs mūsų darbuotojai greitai prisitaikė prie rinkos pokyčių ir užtikrina, jog stabilų elektros energijos tiekimą užtikriname patikimai ir maksimaliai efektyviai“, – pranešime spaudai cituojama „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
Pirmojo pusmečio ESO pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmąjį šių metų pusmetį pagerino pagrindinius finansinius rodiklius. Nuo šių metų pradžios į ESO sujungus „Lesto“ ir „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu.
ESO grynasis pelnas 2016 metų sausio-birželio mėnesiais siekė 53,2 mln. eurų ir buvo 4,9 proc. didesnis nei 2015 metų pirmąjį pusmetį, kai „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų pirmojo pusmečio grynasis pelnas siekė 50,7 mln. eurų. Pasak bendrovės ESO pranešimo, grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų pusmetį siekė 333,95 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais, kai jos siekė 323,174 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2015-ųjų tokiu pat laikotarpiu, sumažėjo 12,3 proc. iki 48,96 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį ESO klientams paskirstė 4,488 mlrd. kWh elektros energijos ir 3,93 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,6 proc. ir 3,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį pusmetį.
„Ryškėjanti elektros ir dujų skirstymo operatorių sujungimo sinergija leidžia mums pasiekti dar geresnių rezultatų. Sumažinę veiklos sąnaudas, mes tiesiogiai prisidedame prie palankesnių energijos kainų klientams. Taip pat džiugina dvigubai greičiau nei pernai augantis naujų gamtinių dujų klientų skaičius. Pastebime, kad klientai naujas paslaugas labiau linkę įsigyti internetu, todėl mes savo ruožtu nuolat diegiame naujus funkcionalumus tinklalapyje www.eso.lt ir savitarnos portale www.manogile.lt, kurie leidžia paprastai ir greitai pateikti prašymus įvesti elektrą ar dujas“, – sakė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO vadovo teigimu, atsižvelgdama į klientų poreikį ir patogumą visus su prisijungimu prie infrastruktūros susijusius darbus gauti iš vienų rankų, bendrovė pradėjo bandomąjį projektą Kaune.
„Klientams pradėjome siūlyti elektros ir dujų vidaus tinklo įrengimo paslaugas klientui priklausančioje teritorijoje. Taip pat atliekame visus elektros įvado projektavimo susijusius darbus, kai įvadas yra iki 500 kW galios, o nuo kitų metų planuojame šią paslaugą pasiūlyti ir didesniems klientams. Siekiame, kad prisijungimo prie infrastruktūros procesas būtų kuo paprastesnis ir patogesnis mūsų klientams“, – sakė L. Liutkevičius
Per šešis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 51,24 mln. eurų – 11,4 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžiausia dalis investicijų – beveik 26 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo modernizavimui.
ESO pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausį-birželį buvo 87,7 mln. eurų – 3,84 proc. daugiau nei 2015-ųjų pirmąjį pusmetį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 0,12 proc. punkto iki 26,26 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų šešis mėnesius siekė 197,3 mln. eurų ir buvo 7,9 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui pirmąjį 2016 metų pusmetį turėjo dažnesni nei pernai stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai, pažymima bendrovės ESO pranešime. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota birželio mėnesį. Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų šešis mėnesius vienam klientui siekė 114,9 minutės ir, lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 60,01 minutės (2015 metų šešių mėnesių SAIDI sudarė 54,89 min.). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2016 metų šešis mėnesius siekė 0,66 karto – 0,13 karto daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais, kai jis buvo 0,53 karto.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.