„Gas Infrastructure Europe“ rugsėjo 4 dienos duomenimis, Latvijos saugykloje buvo laikoma 12,05 TWh dujų, ji buvo užpildyta 50,07 proc. Palyginimui, tą pačią dieną 2021 metais saugykloje buvo 17,27 TWh (79,21 proc.), 2020 metais – 18,77 TWh (87,2).
Tęsiantis dabartinei tendencijai, Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas istorinių vidurkių gali nepasiekti. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako dėl to problemų nematantis.
„Lietuvos išdujinimo terminalas yra garantas, kad Baltijos šalys dujų turės“, – „Delfi“ sakė jis.
Savo ruožtu Latvijos dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatorė „Conexus Baltic Grid“ nurodo dar liepą pasiekusi Europos Komisijos tikslą saugyklas užpildyti iki 35 proc. atitinkamos valstybės narės per praėjusius 5 metus vidutinio per metus suvartoto dujų kiekio.
„Latvijos atveju tas kiekis sudarytų 4–5 TWh, t. y. Inčukalnio saugykloje toks kiekis turėtų būti laikomas Latvijos reikmėms“, – paaiškino Lietuvos „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.
Karšta tema
Rugpjūtį dujų saugykla buvo gana karšta tema Latvijoje. Iš pradžių dalinai „Gazprom“ valdomą „Latvijas Gaze“ pareiškė, kad jai nepavyks pasiekti nustatytų dujų atsargų rodiklių.
Tada šalies vyriausybė pranešė, kad „Latvijas Gaze“ dujos Inčukalnyje yra rezervuojamos. Taip užtikrinama, kad jos nebūtų perparduotos ir liktų Latvijos namų ūkių poreikiams.
34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo Rusijos „Gazprom“, 28,97 proc. – Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, o likusius 2,77 proc. – smulkieji akcininkai.
Vykstant diskusijoms šiuo klausimu netgi pasigirdo pasiūlymas „Gazprom“ priklausančias „Latvijas Gaze“ akcijas nacionalizuoti.
„Rusija naudoja savo energijos išteklius geopolitiniais tikslais, todėl manau, kad turime svarstyti šių bendrovių ateitį, nes „Latvijas gazе" ir „Gaso“ priklauso Latvijai nedraugiškam kapitalui“, – sakė Latvijos gerovės ministras Gatis Eglitis.
M. Dubnikovas komentavo, kad rusiškas kapitalas rizikas šiandien kelia absoliučiai visur.
„Pagrindinė rizika yra dėl sankcionavimo. Rusiško kapitalo turinčios įmonės gali būti suspenduotos. Kitas dalykas – jų sprendimai ne visada būna racionalūs. Kokie bus sprendimai ir kas juos priiminės – niekas nežino. Šioje vietoje dėl nacionalizavimo Vokietija parodė, kad gali būti perimtas valdymas. Tokių sprendimų galima tikėtis“, – sakė jis.
Savo ruožtu premjeras Krišjanis Karinšas rugpjūčio pabaigoje pareiškė, kad laikai, kai „Gazprom“ Latvijoje galėjo spardyti duris, baigėsi. Kaip žinia, Inčukalnio saugykla dar iki 2017 metų priklausė tai pačiai „Latvijas Gaze“.
„Rusija turėjo monopolį Latvijos gamtinių dujų rinkoje. Tačiau vyriausybė išpirko saugyklą ir dabar ją valdo „Conexus“, o nuo sausio 1 dienos visas dujų tiekimas iš Rusijos bus uždraustas“, – sakė jis.
K. Karinšas dar sakė, kad „Latvijas Gaze“ pavadinimas yra klaidinantis. „Ji turėtų vadintis „Rusijos dujos“ arba „Gazprom dujos“, – TV3 sakė jis.
Nurodoma, kad Latvijos namų ūkių poreikiams vieno šildymo sezono metu suvartojama apie 1,15 TWh dujų, o „Latvijas Gaze“ šiuo metu yra įpareigota šį kiekį saugoti Inčukalnyje.
Kam ir kokiais kiekiais priklauso dabar saugykloje esantys 12,05 TWh dujų „Latvijas Gaze“ neatskleidžia. „Ši informacija yra pateikta „Conexus“, premjerui K. Karinšui ir Ekonomikos ministerijai“, – nurodoma įmonės tinklapyje.
Padidinti pajėgumai
Kalbant apie Baltijos šalių dujų rinką, svarbus dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų didinimo projektas ELLI.
Jau pranešta, kad nuo lapkričio dujų perdavimo pajėgumai iš Lietuvos į Latviją bus padidinti trečdaliu iki 90 (GWh) per parą.
L. Šebekienė sakė, kad praplėtus jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumus, bus sudarytos sąlygos transportuoti daugiau dujų iš Klaipėdos SGD terminalo arba iš Lenkijos į Latviją.
„Šios jungties pajėgumų trūkumas stipriai buvo jaučiamas nuo pavasario pradžios. Jų padidinimas svarbus tuo, kad sukurs didesnį lankstumą rinkos dalyviams pristatyti į Lietuvą importuojamas dujas į Latvijos dujų saugyklą, o taip pat Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams ateinančiam šaltajam sezonui. Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai su Latvija – tai dar reikšmingesnis dujų tranzito kitoms ES šalims vaidmuo, tenkantis Lietuvai“, – sakė ji.
Bendrai „Amber Grid“ atstovė įvertino, kad Latvijos saugyklos užpildymo dydis – apie 12 TWh yra pakankamai ženklus, vertinant viso aplinkinio regiono suvartojimą žiemos mėnesiais.
„Amber Grid“ vertinimu Lietuvos poreikiams dujų užteks, visų pirma dėl turimos tiesioginės prieigos prie SGD rinkos ir dėl stabiliai veikiančio Klaipėdos SGD terminalo“, – sakė L. Šebekienė.
Alternatyvus šaltinis
Energetikos ministerijos specialistai „Delfi“ atsakė, kad tiek Latvija, tiek Estija žiemos sezono metu praktiškai pilna apimtimi savo gamtinių dujų poreikius užsitikrina iš Inčukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos.
„Tuo metu Lietuvos gamtinių dujų poreikis yra tenkinamas naudojantis SGD terminalu Klaipėdoje, kuris yra pirminis ir pagrindinis gamtinių dujų tiekimo šaltinis, o nuo šių metų gegužės turime ir veikiančią dujų jungtį su Lenkija.
Mūsų šalis naudojasi Latvijos dujų saugyklos paslaugomis kaip alternatyviu gamtinių dujų šaltiniu. Taigi, turime terminalą ir saugome savo rezervo dalį saugykloje“, – dėstė jie.
Ministerijos specialistai dar įvardijo, kad Lietuvos gamtinių dujų tiekėjai pastaraisiais metais į saugyklą pasidėdavo ir iš jos atgal į Lietuvą patiekdavo iki 3 TWh gamtinių dujų.
„Reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, dar prieš prasidedant karui Ukrainoje 2022 metų vasario pradžioje, Energetikos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus ir šiuo pagrindu didžiausius Lietuvos elektros gamybos įrenginius valdanti bendrovė „Ignitis“ užsitikrino kritiniam atvejui skirtą 1 TWh gamtinių dujų rezervą elektros gamybai. Šios dujos yra laikomos Inčukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje. Planuojama, kad iki lapkričio 1 dienos bendras Lietuvos dujų kiekis Inčukalnio saugykloje bus didesnis nei 3 TWh.
Inčukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje taip pat yra saugomas 0,5 TWh rezervas Lietuvos gamtinių dujų buitinių vartotojų poreikiams“, – pateikta komentare.
Problemų dėl dujų tiekimo Lietuvoje nemato ir M. Dubnikovas.
„Nematau problemų, kurios gali iškilti, nes mes turime terminalą. Europoje užpildymo rodikliai sekami dėl to, kad yra problematiška juos papildyti. Jų galimybės ribotos. Lietuvoje turime terminalą, kuris gali užtikrinti, kad dujų tikrai turėsime.
Inčukalnis, jei bus poreikis, gali būti užpildytas bet kada. Šioje vietoje problemos nėra. Tiesiog mūsų situacija skiriasi nuo Vokietijos ar kitų Europos valstybių. Lietuvos išdujinimo terminalas yra garantas, kad Baltijos šalys dujų turės. Šiuo metu padedame tiems patiems suomiams, nedidele apimtimi lenkams. Baltijos šalys per šį terminalą tikrai gaus dujų“, – sakė ekonomistas.