Savaitės pradžioje užsienio žiniasklaida skelbė, kad Prancūzija lieps visoms parduotuvėms, turinčioms kondicionierius, užsidaryti parduotuvių duris, o tokio nurodymo nepaisius, grės baudos, kurios sieks iki 750 Eur.
Kaip skelbė theguardian.com, šis nurodymas susijęs su kova prieš energijos švaistymą, o priemonių tam neseniai ėmėsi ir atskiri šios šalies miestai.
Buvo teigiama, kad mažmeninės prekybos vietos, įskaitant didžiuosius prekybos centrus, jau susitarė dėl plano, pagal kurį jie išjungs šviečiančius ženklus ir logotipus, kai tik baigsis jų darbo laikas.
Theguardian.com nurodo, kad pokyčiai palies ir gyventojus. Skelbiama, kad visuomenė raginama atsakingiau žiūrėti ir į namie paliktus prietaisus, kurie naudoja elektros energiją, pavyzdžiui, išvykstant išjungti interneto maršrutizatorių, nesant kambariuose – apšvietimą.
Gali keisti net darbo laiką
Kalbant apie Lietuvą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius „Delfi“ pasakojo, kad intensyvūs pokalbiai, ko imtis ir kaip energiją taupyti pramonės sektoriuje, prasidės paskutinę rugpjūčio savaitę.
„Šie pokyčiai daugiau bus skirti tiems, kas dirba viena ar dviem pamainomis. Problema su elektra yra tame, kad, tarkime, dvi stambios gamyklos pasileidžia vienu metu, pavyzdžiui, nuo 8 val. ryto. Įrengimų paleidimo metu yra naudojama triskart daugiau elektros nei kai įrengimai dirba nuosekliai, tai tas įjungimo momentas iššaukia kryčius ir jie žaloja visą tinklą ir visus kitus vartotojus.
Mūsų noras yra su stambesnės elektros vartotojais-įmonėmis subalansuoti įrengimų paleidimą. Koordinavimas leis sumažinti kryčius ir neperkraus tinklų“, – apie galimus pokyčius kalbėjo atstovas.
„Antras dalykas, visur, kur yra „nereikalinga“ elektra, mūsų noras yra bandyti ją taupyti. Čia kalbu apie koridorius, šviestuvus, bendrus įrengimus, apšvietimą. Gamyklų sustygavimas, tikiu, tikrai leistų sutaupyti 15 proc. nesukeliant nepatogumų patiems gamintojams. Bandysime taupyti koordinuotai“, – sakė jis.
V. Janulevičius prasitarė ir apie dar vieną planą didžiosioms įmonėms, kurios sunaudoja daug elektros. Jis teigė, kad yra svarstoma apie galimybę koreguoti tokių įmonių darbo laiką.
Jos, kaip tikino, galėtų dirbti savaitgaliais, kai elektros kainos rinkoje yra mažesnės.
„Žinoma, dirbant tuo metu, tu turi žmogui mokėti dvigubai, bet kai kuriais atvejais pastaruoju metu mums labiau apsimoka žmones iškviesti dirbti savaitgaliais negu, kad dirbti normaliomis darbo dienomis, kai elektros kaina yra didesnė“, – aiškino jis.
V. Janulevičius pabrėžė, kad statomos saulės elektrinės problemos taip pat neišspręs ir reikia žiūrėti plačiau.
„Reikia kombinuotų ir nuoseklių sprendinių“, – sakė jis ir aiškino, kad kiti žingsniai turėtų būti ant žemės statomos vėjo elektrinės bei vėjo elektrinės jūroje.
„Be vėjo – problemų neišspręsime“, – pridūrė jis.
Daugiau pokyčių – rudenį
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius aiškino, kad sprendimų, kaip energiją taupyti biuruose, ieškoma jau seniai.
„Energetiniai kaštai auga jau kuris laikas, stengiamasi ieškoti išmanių sprendimų, kurie, net ir nesant darbuotojams biure, ne darbo metu, valdytų įrenginius ir prietaisus bei mažintų nuomininkų sąskaitas.
Kad šiuo metu būtų imamasi papildomų priemonių, negirdėjau, bet manau, kad tai – nuolatinis dalykas. Pratęsiant nuomos sutartis nuomininkai visada teiraujasi, kokios bus galimybės, kaip nuomotojas mažins kaštus“, – teigė jis.
Šiuo metu, anot jo, esant vasaros laikui, kai kurios sistemos, kai yra mažiau žmonių biure, ir taip nedirba pilnu pajėgumu, tačiau ateityje, ko gero, bus perkalibruotos ir ženklesniems pokyčiams.
„Aš manau, kad tai – artėjantys dalykai ir pokyčius pamatysime rudeniop. Dabar viskas dar yra planavimo stadijoje“, – teigė M. Statulevičius.
Atstovas aiškino, kad kur ir kaip taupyti biuruose, potencialo tikrai dar yra.
„Manau, čia galima kalbėti tiek apie kondicionavimą, tiek vėdinimą, šildymą, parkavimo ar elektrinių žaliuzių sistemų naudojimą. Visgi čia viskas priklauso nuo naudotojo.
Kol nuomininkas sutinka mokėti daugiau už komfortą, tol biuro savininkas neturi didelės paskatos kažką mažinti, tačiau iš nuomininkų ateina vis daugiau spaudimo tai daryti ir jo vis daugės“, – sakė M. Statulevičius.
Jis svarstė, kad dėl didėjančių kaštų gali dar labiau populiarėti ir darbas iš namų.
„Gali būti, kad darbuotojams bus siūlomos kažkokios naudos už tai, kad jie dirbs iš namų ir jiems nereikės naudotis biuru, jo šildyti, vėdinti ir pan., o žmonėms bus kompensuojama, kad jie naudojasi namų infrastruktūra“, – svarstė jis.
Nebeturi, kaip taupyti
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad viešbučiai jau nebeturi galimybių, kaip galėtų dar labiau taupyti, o kalbant apie senų šildymo sistemų keitimą, tam reikia lėšų.
„Didžiausias finansavimas skirtas pramonės įmonėms persitvarkyti, o mes kol kas esame pamiršti. Reikėtų didelių investicijų, nes viešbučiuose gyvenančiam žmogui šilumos neprisuksi“, – teigė ji.
E. Šiškauskienės teigimu, viešbučiai ir taip taupo visomis išgalėmis.
„Viskas, kas galėjo būti padaryta, jau atlikta. Negali taupyti ant svečių komforto. Nei tu kondicionieriaus išjungsi, nei šildymą pamažinsi žiemą“, – sakė ji ir pridūrė, kad nuo išjungtų reklamų stendų ar logotipų nepritaupysi.
Viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ generalinis direktorius Artūras Vainora taip pat teigė, kad viešbučiai jau kuris laikas gyvena taupiai.
„Pastatai dideli, o energetika mums kainuoja labai brangiai. Šią žiemą buvo pasiektas siaubingas (kainų-red.) lygis. Konkrečiai mums aktualu šildymas, kurį naudojame iš miesto tinklų, ir elektros energija.
Jei kambariai nenaudojami, ten šildymas atjungiamas, bet tai darėme visą laiką. Visą laiką buvo ir elektros taupymo įrenginiai kambariuose, kad tam, jog svečias turėtų elektrą kambaryje, turi būti įkišta kortelė. Tai buvo daroma nuolat.
O dabar aš nežinau... juk yra higienos normos, kurių tu negali pažeisti. Nebėra kur sutaupyti. Keturios žvaigždės ir tu negali išjungti kondicionierių, nes gal tada kambaryje bus 35 laipsniai šilumos. Svečiai tada neis“, – kalbėjo jis.
Verslininkas teigė, kad tam, jog būtų galima kažką iš esmės keisti ir sutaupyti, reikia finansavimo.
„Turime milijonus kvadratinių metrų stogų, bet tokių (paramos-red.) priemonių viešbučiams niekada nebuvo. <...> Tada ir sąnaudos būtų kitos“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo metu viešbučiai imtis tokių priemonių iš savo lėšų neturi iš ko.
„Po pandemijos mums ir taip nulupti devyni kailiai“, – sakė A. Vainora ir tikino kol kas apie žiemą daug negalvojantis.
„Žiūrime savaitę į priekį, daugiausia, mėnesį. Dabar vasara, šilta, yra vienas kitas turistas, nors dar 2019 m. lygio su pajamomis ir nepasiekėme“, – teigė jis.
Ministerijoje – diskusijos
Energetikos ministerijos atstovai „Delfi“ teigė, kad šiuo metu ministerijoje vyksta diskusijos su partneriais, kurios yra susijusios su taupymo galimybėmis, o kiek vėliau gyventojai gali sulaukti ir tam tikrų rekomendacijų, kurios primins apie elementarius energijos taupymo būdus.
„Energetikos ministerija nuomone, poreikis taupiai naudoti energetinius išteklius visuomet yra aktualu ir raginame taupyti. O ypač tai aktualizavosi dėl pokyčių tarptautinėje rinkoje.
Gyventojams tai svarbu dėl galimybių susimažinti gyventojų ar įstaigų sąskaitas už šildymą bei kitas paslaugas ir pan. Pavyzdžiui, pasak specialistų, renovavus šilumos punktą daugiabučiame name šilumos ir vandens tiekimo nuostolius bei tuo pačiu sąskaitą gyventojų šildymo sąskaitas gali sumažinti apie 15 procentų. Energetikos ministerija skatindama atnaujinančios energijos išteklių naudojimą prisideda prie energetinių išteklių naudojimo pokyčio. Gaminančių vartotojų skaičiaus augimas ir gyventojų dėmesys saulės energetikai puikiai tai apibūdina. Vien šiemet su valstybės parama saulės elektrines įsirengti planuoja arba jau įsirengė virš 30 tūkstančių namų ūkių“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Taip pat visoms visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, pasak ministerijos, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą.
„Iš jų daugiau nei pusė – 608 mln. eurų ES lėšų – gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y., iki 2023 m. pabaigos.
Namų ūkio energetinio savarankiškumo didinimui Energetikos ministerija skirs 389 mln. iki 2030 m., iš jų į 118,4 mln. gyventojai galės pretenduoti per artimiausius 1,5 metų.
Kofinansavimo lėšomis bus remiamos gyventojų investicijos į saulės ir vėjo elektrines bei energijos kaupiklius (baterijas), pasenusių šildymo katilų keitimas į efektyvesnius, šilumos siurblių bei elektromobilių įkrovos stotelių įsirengimui, daugiabučių šilumos punktų renovacija (jau minėta Mažoji renovacija)“, – teigė ministerijos atstovai.
Pasak jų, apie 10 proc. elektros energijos gali būti sutaupyta jos tiesiog neiššvaistant, o labiau naudojant dienos šviesą, išjungiant nenaudojamus prietaisus.
Europoje bus mažiau rusiškų dujų
Europos Sąjungos valstybės narės antradienį pasiekė susitarimą, kaip bus 15 proc. sumažintas jų gamtinių dujų vartojimas ir mažinama jų priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo, skelbė BNS.
„Tai nebuvo misija neįmanoma!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Čekija.
Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmesas tviteryje parašė, jog Vengrija buvo vienintelė valstybė narė, balsavusi prieš planą.
Anksčiau antradienį „Deutsche Welle“ pranešė, kad jų šaltinių duomenimis Europos Komisijos pasiūlytame plane numatoma, kad savanoriškai sumažinti dujų vartojimą 15 procentų valstybės narės sieks nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31-osios, rašė BNS.
Be to, būtų sukurtas mechanizmas, kuris leistų visame bloke paskelbti pavojų, jei dujų trūkumas pasireikštų įvairiose šalyse, ir įgyvendinti privalomus vartojimo mažinimo tikslus.