Pagal sutartį kasmetinis mokestis rangovei siektų 300 tūkst. eurų, o pradinis įnašas – 250 tūkst. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“.
Operatorės atstovai BNS anksčiau teigė, kad sutartis yra parengiamoji ir nereiškia, jog bus išleista visa numatyta suma, – Švedijos kompanijai bus mokama, jeigu įvyktų gedimų. 300 tūkst. eurų yra „parengties mokestis“ – jis bus mokamas kasmet, kad būtų nuolat parengtas laivas, brigada.
„Litgrid“ nurodo, kad Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ tokios sutarties neturės, nes prireikus gali operatyviau įsigyti paslaugas – švedų pirkimų procedūros yra paprastesnės nei Lietuvoje.
Sutarčiai bus taikoma Švedijos teisė, o šalių ginčai sprendžiami Stokholmo arbitraže.
Anksčiau dažnai gedusi 700 megavatų (MW) galios „NordBalt“ 2018-aisiais buvo remontuojama, pakeičiant sausumos kabelio movas. Garantinį remontą atliko Danijos bendrovė NKT, perėmusi įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, o pastarosios kabelių gamybos verslą įsigijo Švedijos „NKT HV Cables“. NKT subrangovė buvo kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
550 mln. eurų vertės „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“. 450 km ilgio jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasarį.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo energetikos holdingas „Epso-G“, kurį kontroliuoja Energetikos ministerija.