„Litgrid“: Baltijos šalyse importą iš šiaurės keitė vietinės šiluminės elektrinės

Dėl remontuojamo „Olkiluoto-2“ branduolinio reaktoriaus Suomijoje, Baltijos šalys didžiąją elektros energijos dalį praėjusią savaitę gamino vietoje. Apniukę orai ir silpnesnis vėjas lėmė, kad šiluminės jėgainės generavo daugiausiai elektros energijos, o įvykiai Australijoje trumpam išaugino gamtinių dujų kainą, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Rugpjūčio 21–27 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 23 proc. nuo 116 Eur / MWh iki 143 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.

Estijoje kaina buvo didesnė, ji augo 93 proc. nuo 79 Eur / MWh iki 153 Eur / MWh.

„Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina Baltijos šalyse buvo aukščiausia šiemet. Dėl atsijungusio „Olkiluoto-2“ branduolinio bloko Suomijoje, Baltijos šalys turi pačios pasigaminti didesnę dalį elektros energijos. Įprastą pigų importą iš šiaurės keičia brangesnės vietinės šiluminės elektrinės. Apniukę orai bei silpnas vėjas lėmė, kad šiluminės jėgainės Lietuvoje gamino daugiausiai, o iš viso patys pasigaminome apie 52 proc. mūsų suvartojamos elektros energijos.
Elektros kainos didėjo ir kitose Europos šalyse, taip nutiko dėl staiga išaugusių gamtinių dujų kainų.

Australijoje kilus įtampai dėl darbuotojų streikų gamtinių dujų išgavimo aikštelėse, gamtinių dujų kainos Europoje šoktelėjo nuo 35 Eur/MWh iki 45 Eur/MWh. Tačiau jau savaitės pabaigoje įtampa atslūgo ir kainos grįžo į pradinį lygį. Įdomu, kad elektros kainos aukščiausią tašką buvo pasiekusios ir lygiai prieš metus. Tiesa, dėl itin aukštų dujų kainų pernai vidutinė savaitės kaina buvo net 4 kartus didesnė nei šiemet. Šiais metais Europos gamtinių dujų saugyklos jau užpildytos daugiau nei 90 proc., todėl situacija rinkoje yra kur kas stabilesnė“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašiame lygyje, kaip ir savaitę prieš tai – 211 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 109 GWh elektros energijos – 17 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 93 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba augo 68 proc. nuo 29 GWh iki 48 GWh. Taip pat reikšmingai augo vėjo jėgainių generacija – apie 35 proc., nuo 17 GWh iki 23 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 26 proc. nuo 30 GWh iki 22 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 21 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 51 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 4 proc. nuo 167 GWh iki 174 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 23 proc. – iš Lenkijos, o likę 10 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 43 proc. nuo 43 GWh iki 62 GWh. 73 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 27 proc. eksportuoti į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 28 proc. Lenkijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.