Prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių leistina generuoti galia siekia 2900 MW, o vėjo – 3800 MW. Vystytojai taip pat planuoja įrengti beveik 800 MW galios elektros energijos kaupimo įrenginių. Palyginti, vieno uždarytos Ignalinos AE reaktoriaus galia siekė 1500 MW.
Šiuo metu „Litgrid“ komanda vertina pateiktus prašymus, tikrina, ar pateikti dokumentai atitinka numatytus reikalavimus. Vėliau bus vertinami rezervuojami kiekiai ir pralaidumai atskiruose perdavimo tinklo taškuose. Gamintojų, kuriems suteikiami tinklo pralaidumai, sąrašas bus paskelbtas birželį, pažymima pranešime.
„Dideliais žingsniais einame į tikslą visą Lietuvai reikalingą elektros energiją pagaminti vietoje iš atsinaujinančių išteklių. Žinoma, pateikti prašymai nėra galutiniai sprendimai – vystytojai gali apsispręsti neinvestuoti, taip pat bus atvejų, kur toje pačioje vietoje nori jungtis daugiau parkų, nei galėsime priimti. Tačiau tuo pačiu tai ir nėra riba – mūsų interaktyviame AEI elektrinių prijungimo žemėlapyje išlieka dideli laisvų pralaidumų kiekiai ir prašymus toliau priimame“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
Pasak jo, ypač reikšmingas rinkos signalas yra noras investuoti į kaupimo įrenginius, kuriems pagal naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą teikiamas prioritetas.
„Gavome 35 prašymus vystyti kaupiklius atskirai arba kartu su saulės ir vėjo elektrinėmis. Bendra kaupimo įrenginių prašymuose nurodyta galia siekia beveik 800 MW. Tai atitinka Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią ir, jei bent dalis planų būtų įgyvendinta, rinkos dalyviai reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos elektros energijos sistemos patikimumo. Tuo pačiu kaupikliai užtikrintų mažesnius rinkos kainų svyravimus, kurie susiję su saulės ir vėjo energijos nepastovumu“, – teigia I. Junevičius.
Proveržį nulėmė naujas reguliavimas
Valstybinei energetikos reguliavimo taryba (VERT) kovo 7 d. patvirtino „Litgrid“ parengtą Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, o AEI vystytojams galimybė teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo sudaryta nuo kovo 13 dienos.
Tuo pačiu rinkai pristatytas naujas interaktyvus 110 kV ir 330 kV perdavimo tinklo žemėlapis, kuriame pateikiama informacija apie laisvus ir rezervuotus pralaidumus, rašoma pranešime.
Naujame apraše numatyti svarbūs pokyčiai AEI plėtrai: nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300 procentų, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir VERT priėmus naujus teisės aktus, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
Rinkos poreikis – 9400 MW AEI galios
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1653 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3700 MW saulės ir 2100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais, rašoma pranešime.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4400 MW saulės ir 5000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9400 MW arba maždaug 6 kartus daugiau nei dabar. Sėkmingai vystant kaupimo įrenginius ir augant vartojimui, rinkos poreikis taip pat didės.