„Litgrid“: pavasariniai potvyniai Latvijoje lėmė stabilias elektros kainas

Atėjus pavasariui hidroelektrinių gamyba Latvijoje per savaitę išaugo beveik dvigubai, o perteklius eksportuotas į Lietuvą ir Estiją. Sekmadienį Lietuvoje fiksuotas rekordiškai mažas elektros suvartojimas dėl išaugusios gaminančių vartotojų galios, skelbia „Litgrid“.

Vasario 26 – kovo 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. nuo 65 Eur / MWh iki 66 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę Baltijos šalių kaina išliko stabili. Pagrindinė priežastis – ankstyvi pavasariniai potvyniai. Latvijoje hidroelektrinių generacija augo net 83 proc. nuo 93 GWh iki 170 GWh. Visas Latvijos suvartojimas per savaitę siekė apie 134 GWh, todėl susidariusį didelį pigesnės elektros energijos perteklių latviai eksportavo į kaimynines šalis. Taip pat stebime augančią saulės elektrinių gamybą. Nors elektros tinklus pasiekiančios saulės elektrinių pagamintos energijos kiekis preliminariai siekė tik apie 5 GWh, Lietuvoje didelę dalį vietoje pasigamintos energijos suvartoja patys gaminantys vartotojai. Iš dalies dėl to saulėtomis dienomis matome reikšmingai mažėjantį suvartojimą, pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį 11–14 valandomis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė iki 800 MW, beveik du kartus mažiau nei vakarinio piko metu. 11 val. fiksavome mažiausio suvartojimo rekordą – 726 MW. Tokio mažo suvartojimo nebuvo visus 2023 metus“ – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 6 proc. nuo 245 GWh iki 231 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta tiek pat, kiek ir prieš savaitę – 121 GWh elektros energijos.

„Neženklų elektros kainų augimą praėjusią savaitę lėmė 7 proc. sumažėjusi Šiaurės šalių atominių elektrinių veikla, taip pat 3 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse. Elektros gamyba Baltijos šalių vėjo elektrinėse sumažėjo 23 proc., tačiau tai kompensavo 82 proc. padidėjusi saulės ir vandens energijos gamyba.“, – pranešime teigė „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba mažėjo 13 proc. nuo 70 GWh iki 61 GWh. Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo beveik dvigubai daugiau, nei prieš savaitę, jų gamyba augo nuo 9 GWh iki 16 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 1 proc. – nuo 25 GWh iki 24 GWh. Saulės elektrinių gamyba toliau augo ir jos pagamino 5 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 14 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 4 proc., o kitos elektrinės – 12 proc.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 52 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko toks pats – apie 165 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. iš Latvijos, o likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo dvigubai nuo 16 GWh iki 35 GWh. 13 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 86 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi ir likęs 1 proc. eksportuotas į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 51 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 80 proc. Lietuvos kryptimi.