Projektą sudaro 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša statyba, 330 kV Varduvos transformatorių pastotės įrengimas.
„Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos nuo Darbėnų iki Panevėžio svarbios vystant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tai bus papildoma elektros magistralė tarp šalies vakarų, kurioje sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika, planuojami jūriniai vėjo parkai, ir rytų, kur labiausiai auga elektros vartojimas“, – pranešime teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Darbėnų skirstykla vakarų Lietuvos perdavimo linijomis po šalį paskirstys strateginių projektų Baltijos jūroje – 700 megavatų (MW) galios vėjo parkų – pagamintą elektrą.
Planuojama, kad vėjo parkų šalyje bus du – rangos darbų konkursą pirmajam 2023 m. laimėjo „Ignitis“ grupės įmonė „Ignitis Renewables“, antrąjį konkursą šią savaitę paskelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Šiaurės vakarų tinklo linijos nuo Darbėnų iki Panevėžio padidins tinklo patikimumą, taip pat atvers galimybę integruoti planuojamą naują tarpsisteminę jungtį su Latvija.
Naujos infrastruktūros vystymas leis išlaikyti patikimą energetikos sistemos veikimą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, kartu vystyti vietinius elektros gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Įgyvendinus projektą dėl didesnio tinklo pralaidumo pagerės elektros rinkos integracija su Latvijos elektros perdavimo sistema. Kartu bus užtikrintas elektros perdavimo patikimumas bei kokybė dideliems Šiaurės vakarų Lietuvos regiono elektros vartotojams.
Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša ilgis preliminariai sieks apie 240 kilometrų. Planuojama, kad naujų objektų statybos projektai galėtų būti užbaigti iki 2034 metų.
2024 metų gegužę Seimas šiaurės vakarų ir rytų tinklų sujungimo projektui suteikė ypatingos svarbos statusą. Birželį Vyriausybė priėmė sprendimą dėl inžinerinės infrastruktūros vystymo plano pradžios.