„2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą. Pradėjus veiklą Baltarusijos AE ir pradėjus gaminti elektrą, šitas kiekis padvigubėjo, iš kontinentinės Rusijos pradėta eksportuoti praktiškai dvigubai daugiau“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila.
„Nuo sausio mėnesio matome, kad pradėjus Baltarusijai bandomąją komercinę eksploataciją ir eksportuoti elektros energiją, o tai reiškia, kad sistemai tapus pertekline, prekyba su kontinentine Rusija išaugo 3,5 karto“, – pridūrė jis.
Pasak G. Radvilos, priklausomai nuo Rusijos-Latvijos pjūvio pralaidumų, 2021 metais importas iš kontinentinės Rusijos – o tuo pat metu ir iš Baltarusijos – gali padidėti iki 7,1 teravatvalandžių (TWh), kai pernai jis siekė 1,3 TWh.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pabrėžė, kad Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužtikrina Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalis.
„Taikoma metodika su trečiosiomis šalimis nėra veiksminga. Baltarusijoje pagaminta elektros energija patenka į Baltijos šalis – politinio susitarimo tikslas nėra pasiektas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Pocius.
Jis pabrėžė, kad Baltarusija, Astravo AE pradėjus komercinę veiklą, turi elektros gamybos perteklių.
„Tai lėmė, kad padidėjo fiziniai srautai ant Baltarusijos-Lietuvos jungties, kas suponuoja ir tai, kad padidėjo ir pralaidumai prekybai su trečiosiomis šalimis“, – sakė VERT pirmininkas.
G. Radvila atkreipė dėmesį, kad pradėjus veikti Astravo AE, smarkiai išaugo Latvijos-Rusijos pjūvio pralaidumas.
„Litgrid“ duomenimis, vidutinis pjūvio panaudojimas komercinei prekybai iki Astravo AE veiklos siekė apie 20 proc., elektrinei pernai lapkritį-gruodį veikiant bandomuoju režimu rodiklis padidėjo iki 37,5 proc., o Astravo AE pirmam blokui pradėjus veikti visu pajėgumu – iki beveik 80 proc.
Suprekiaujama Latvijoje
Pristatydamas Astravo AE elektros patekimo į Baltijos valstybes schemą, G. Radvila pabrėžė, jog šia elektra faktiškai suprekiaujama Latvijoje, ji atiteka per Latvijos-Rusijos skerspjūvį.
Anot jo, elektros tiekimo kontraktai sudaromi su Rusijos prekybininkais, tačiau dalis juose numatyto kiekio gali būti iš Astravo AE, kai Rusijos elektrinės negali užtikrinti pakankamų elektros srautų.
Taip rusiškos elektros prekybininkai faktiškai pasinaudoja Baltarusijos sistema, kuri, veikiant Astravo AE, tampa pertekline.
„Rusijos generatorius (gamintojas – BNS) negali sudaryti sandorio Lietuvos ir Estijos prekyboje zonoje. Kada vyksta faktinis gamybos ir vartojimo momentas, atsiranda fiziniai srautai. Čia jau tarnauja tinklų infrastruktūra. Tai reiškia, kad tas parduotas elektros kiekis turi būti pagamintas ir patiektas į Baltijos šalis“, – sakė „Litgrid“ atstovas G. Radvila.
„Žinant, kad mes turime bendrą tinklų infrastruktūrą su Rytų kaimynais, matome situaciją, kad perteklinė Rusijos energetikos sistema užtikrina fizinį srautą per Rusijos-Latvijos pjūvį, tačiau yra situacijų, ir gan dažnai, kuomet Baltarusijos AE dirba, kai tas generatorius Rusijoje neužtikrina komercinių įsipareigojimų, ir ta elektra Lietuvą pasiekia iš Baltarusijos AE“, – aiškino G. Radvila.
Tai, anot jo, reiškia, kad Baltarusijos AE pagaminta elektra tiesiogiai patenka į Lietuvos sistemą, nes Baltarusijos-Rusijos skerspjūvyje stebimi labai nedideli jos srautai.
„Tai reiškia, kad Baltarusijos sistemai tapus pertekline, tapus eksportuojančia, susidaro galimybės Rusijai parduoti (Astrave pagamintą – BNS) elektros energiją į Baltijos šalis“, – sakė jis.
Ar pinigus gauna Baltarusija, atsakyti negalėjo
Energetikos ministras Dainius Kreivys, praėjusią savaitę šią informaciją pateikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), sakė, kad Lietuva už Astravo AE pagamintą elektrą jau sumokėjo apie 4 mln. eurų.
G. Radvila pabrėžė, kad nuo pat Astravo AE veiklos pradžios lapkritį Lietuva per pjūvį su Baltarusija nustatė nulinį komercinį elektros srautą, todėl Baltarusija pati neturi galimybės parduoti elektrą Lietuvai.
Tačiau jis pripažino, kad Astravo AE elektrą naudojant Rusijos eksportuotojų sutartims su Latvija vykdyti, negalima pasakyti, kas yra galutinis finansinės naudos gavėjas,
„Kas vyksta už sienos ir kaip yra įgyvendinami tie sandoriai, kurie sudaromi „Nord Pool“ biržoje per Latvijos-Rusijos skerspjūvį, informacijos mes neturime. Mes tik matome, kaip yra įgyvendinami arba kaip yra užtikrinami tie sandoriai, fiziškai patiekiant energiją į Baltijos šalis“, – sakė G. Radvila.
„Mums iš tikro nėra svarbu, kas suprekiauja tą elektros energiją, ir kokios mainų schemos vyksta tarp Baltarusijos ir Rusijos ir kaip už ją atsiskaitoma, nes tokios informacijos šiandien neturime. Galiu pasakyti tiek, kad ši schema leidžia laisvai Baltarusijos AE eksportuoti ir parduoti elektros energiją į kitas sistemas“, – pridūrė jis.
Pasak „Litgrid“ atstovo, tai reiškia, kad Baltarusija, eksportuodama Astravo AE pagamintą elektrą, gauna naudą.
Jis pabrėžė, kad užtikrinti fizinio baltarusiškos elektros nepatekimą į Lietuvą galima tik „nukirpus“ elektros laidus su kaimynine šalimi. Tai padaryti bus įmanoma tik Baltijos šalims sinchronizavus savo tiklus su Europa, o tai padaryti numatoma 2025-ųjų pabaigoje.
Latvija su Rusija prekiauja pagal trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, kurios nepatvirtino Lietuvos reguliuotojas, todėl, pasak R. Pociaus, Latvija neturėtų prekiauti pagal šią metodiką.
D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad smarkiai išaugę elektros srautai iš kontinentinės Rusijos bei Baltarusijos kelia grėsmę Baltijos šalių elektros energetikos sistemų adekvatumui, įsipareigojimams plėsti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių bei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui.