„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kainos buvo 17 proc. mažesnės

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“.

Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. nuo 289 GWh iki 278 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 53 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 147 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 150 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 14 proc. nuo 83 GWh iki 95 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 43 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 41 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo 34 proc. – nuo 11 GWh iki 14 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 2 proc., nuo 179 GWh iki 176 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos ir likę 18 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 proc. nuo 36 GWh iki 37 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 53 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.