Birželio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc., nuo 89 95 eurų už megavatvaladnę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje dienomis vyravo atsinaujinančių išteklių elektros generacijai palankūs orai. Todėl išaugo vėjo elektrinių gamyba, o saulės elektrinių gamyba taip pat išliko aukšta. Ketvirtadienio vidurdienį bendra vėjo ir saulės elektrinių gamyba siekė daugiau nei 1500 MWh – didesnė valandinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje fiksuota tik šių metų gegužės 22 dieną. Didelė vėjo ir saulės generacija lėmė, kad 11 valandų ketvirtadienį ir penktadienį vietinė gamyba buvo didesnė nei šalies suvartojimas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Remiantis „Litgrid“ duomenimis, aptariamą savaitę daugiausiai elektros energijos šalyje generavo saulės elektrinės, nepaisant to, kad jų gamyba mažėjo 12 proc. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba augo 61 proc., hidroelektrinės pagamino 8 proc. elektros energijos, šiluminės elektrinės – 30 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh.
Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 32 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 35 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 18 proc., nuo 169 GWh iki 138 GWh. 78 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, per Lenkiją buvo importuojama 22 proc. elektros, o per Latviją – 1 proc.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 18 proc., nuo 65 GWh iki 55 GWh. 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.