Skelbiama, kad vasario 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc. nuo 96,2 Eur / MWh iki 76,22 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje įsivyravę šiltesni orai lėmė mažėjantį elektros suvartojimą. Keičiantis orams taip pat šiek tiek augo ir vėjo jėgainių gamyba, kuri per savaitę siekė apie 70 GWh ir sudarė daugiau nei pusę visos vietinės generacijos Lietuvoje.
Dėl šių priežasčių reikšmingai sumažėjo gamtines dujas deginančių šiluminių elektrinių gamyba, o elektros kaina sumažėjo ketvirtadaliu. Panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje, o dėl mažėjančios paklausos traukiasi gamtinių dujų kaina“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Praėjusią savaitę paskelbta ir ne tokia maloni naujiena – paaiškėjo, kad mūsų regionui svarbi Suomijos–Estijos jungtis „EstLink 2“ bus remontuojama ilgiau nei buvo vertinta iš pradžių. Sausio pabaigoje sugedusią 658 MW jungtį planuota sutvarkyti iki kovo 1 d., tačiau dabar įjungimas nukeltas iki balandžio 1 d.“, – pastebi A. Krasauskienė.
Savo ruožtu „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pastebėjo, kad elektros kainų mažėjimą lėmė 13 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba visame „Nord Pool“ regione, taip pat 3 proc. išaugusi gamyba Šiaurės šalių atominių elektrinėse.
„Be to, dėl švelnesnių oro sąlygų elektros suvartojimas regione sumažėjo 7 proc.“, – pranešime pastebėjo jis.
Pasak eksperto, elektros kainai Baltijos šalyse įtakos turėjo ir tris kartus didesni energijos srautai iš Suomijos, o srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 2 proc., palyginti su praėjusia savaite.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 7 proc. nuo 260 GWh iki 242 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 52 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 126 GWh elektros energijos – 17 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 152 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 11 proc. nuo 63 GWh iki 71 GWh.
Šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo 62 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 47 GWh iki 18 GWh.
Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 17 proc. - nuo 25 GWh iki 21 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 56 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 14 proc., hidroelektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 12 procentų.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 55 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 9 proc., nuo 183 GWh iki 166 GWh.
Diferencijuojant šalies importą, 68 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. iš Latvijos, o likę 22 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 72 proc. nuo 70 GWh iki 20 GWh. 36 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 64 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 21 proc. Lenkijos kryptimi ir 45 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.