Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą labiausiai lėmė pokyčiai Suomijoje ir Latvijoje.
Suomija balandžio pabaigoje iš dalies apribojo elektros importą iš Rusijos, o gegužės viduryje komerciniai elektros srautai tarp šių šalių buvo visiškai nutraukti – tai sutapo su Olkiluoto atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus remontu, kuris tęsis iki birželio vidurio. Be to, Suomijoje mažėjo vėjo generacija.
„Visos šios priežastys lėmė, kad Suomijoje, kuri balandį džiaugėsi mažesnėmis kainomis nei Švedija, elektra pabrango 67 procentais, o eksportas į Baltijos šalis sumažėjo maždaug trečdaliu. Šalis netgi pradėjo importuoti elektrą iš Baltijos valstybių: jei nuo šių metų pradžios Suomija iš Estijos buvo importavusi kiek mažiau nei 1 gigavatvalandę energijos, tai vien per gegužę importuota apie 19 gigavatvalandžių“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Dar viena padidėjusios elektros kainos priežastis – gegužę maždaug perpus sumažėjusi hidroelektrinių gamyba Latvijoje.
Lietuvoje praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina padidėjo 15,2 proc. – iki 185,9 euro už MWh, Latvijoje – 14,5 proc. – iki 182,9 euro, Estijoje – smuko 1 proc. iki 149,6 euro.
Elektros suvartojimas gegužę Lietuvoje mažėjo vidutiniškai 9,9 proc. iki 892 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 28 proc. šalies elektros suvartojimo. Visa gamyba sumažėjo 16 proc. iki 261 GWh, o atsinaujinantys energijos ištekliai pagamino 69 proc. elektros.
Importo srautas sudarė 72 proc. šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 19 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 43 proc., iš Latvijos – 40 proc., iš trečiųjų šalių – apie 8 proc., o iš Lenkijos Lietuva importavo 9 proc.
Elektros eksportas mažėjo perpus, didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (79 proc.), likusi dalis pateko į Latviją (20 proc.) ir Švediją (1 proc.).