Didžiausi kainų skirtumai Baltijos šalyse buvo pirmadienį, kai branduolinių reaktorių remonto darbai Suomijoje ir tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimai lėmė valandinės kainos Estijoje šuolį iki 477 eurų už megavatvalandę.
Rugsėjo 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 2 proc. nuo 96 iki 98 eurų už megavatvalandę. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 107 eurų už megavatvalandę.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba sumažėjo daugiau nei perpus ir siekė 21 GWh. Tiesa, įtaka elektros kainai Lietuvoje buvo nedidelė, nes mažesnę vėjo generaciją pakeitė didesnė saulės jėgainių gamyba ir didesni importo srautai iš Lenkijos. (...) Įtaką elektros kainai taip pat turi ir Suomijoje remontuojami du branduoliniai reaktoriai. Jų remonto pabaiga numatyta spalio pradžioje“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. nuo 224 GWh iki 214 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 53 proc. elektros energijos suvartojimo.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 114 GWh elektros energijos, tai yra 16 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 137 GWh.
Daugiausiai elektros pagamino saulės elektrinės
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 44 proc. nuo 28 GWh iki 41 GWh.
Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 61 proc. nuo 54 GWh iki 21 GWh.
Hidroelektrinių generacija išliko stabili – apie 16 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 6 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba augo nuo 28 GWh iki 30 GWh.
Kitos elektrinės pagamino 6 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 26 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Pagal importo ir eksporto (saldo) santykį, 50 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 7 proc. nuo 164 GWh iki 175 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 17 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 21 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko stabilus - 59 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 31 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 31 proc. Lenkijos kryptimi ir 44 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi.