Taip bus įgyvendinta viena iš sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalingų priemonių, numatytų Vyriausybės patvirtintoje sinchronizacijos programoje, teigiama „Litgrid“ pranešime.
„Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius BNS teigė, kad sutartis nėra komercinė, o jos įgyvendinimo kaštai priklausys nuo esant poreikiui suteiktos pagalbos.
„Tai nėra komercinė sutartis. Tai yra daugiau tarpusavio susitarimas tarp dviejų operatorių dėl galimybės išnaudoti „NordBalt“ jungties funkcionalumą. Jeigu būtų suteikta pagalba, tuomet ją suteikusios šalies prašymu, ir būtų apmokėti kaštai“, – aiškino „Litgrid“ atstovas.
Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, sutartis su „Svenska Kraftnat“ yra dar vienas saugumo garantas, kurio reikia ruošiantis sinchronizacijai.
„Turime būti pasirengę užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą, jeigu susidurtume su sistemos avarijų ar rimtų sutrikimų grėsme. Tam būtinas ne tik visų Lietuvoje veikiančių ir izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos reikalavimus atitinkančių elektrinių prieinamumas, bet ir aktyviosios galios rezervų pagalba iš mūsų užsienio partnerių, su kuriais turime aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis“, – pranešime sakė R. Masiulis.
Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių sutartis pasirašyta gruodžio mėnesį – po to, kai spalio pabaigoje vadovaujant „Litgrid“ specialistams sėkmingai buvo atliktas „NordBalt“ ir „Estlink 2“ jungčių bandymas. Tai buvo viena iš esminių sąlygų Baltijos šalims iš Šiaurės šalių gauti sistemos aktyviosios galios rezervus.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sinchronizavimąsi su Europa planuojama baigti 2025 metais.