Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 115 Eur/MWh, t. y. 11 proc. daugiau nei sausį (103 Eur/MWh).
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors paskutinis žiemos mėnuo buvo palyginti šiltas, kainas nežymiai kilstelėjo sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.
„Pasibaigus vasariui, galime teigti, kad jau praeinanti žiema buvo gerokai šiltesnė, nei baimintasi. Nors gruodžio mėnesį pasitaikė šalčių, vidutinė sausio ir vasario temperatūra buvo gerokai aukštesnė nei daugiamečiai vidurkiai. Dėl gero pasiruošimo ir sumažėjusios paklausos Europai žiemą dujų užteko ir jų kaina nuosekliai mažėjo nuo pat šių metų pradžios.
Vis dėlto vasarį visame regione reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, kurią turėjo pakeisti gamyba iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Baltijos šalyse didžiausios hidroelektrinės yra Latvijoje, sausį jos pagamino apie 630 GWh elektros energijos, o vasarį jų generacija sumažėjo iki 370 GWh. Palyginti visos Baltijos šalys vasarį suvartojo apie 2000 GWh, todėl gamybą reikšmingai turėjo didinti Rygos šiluminės elektrinės. Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai – jų kaina perkopė simbolinę 100 Eur/tCO2 ribą. Dėl šių priežasčių elektros kainos per mėnesį nežymiai augo“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, praėjusį mėnesį mažėjo ir vėjo gamyba – nuo 209 GWh sausį iki 182 GWh vasarį, o mėnesio pradžioje dėl itin mažos gamybos kiek sparčiau augo kainos. Tuo metu saulės jėgainių gamyba Lietuvoje vasarį išaugo nuo 5 GWh iki 14 GWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 935 GWh – 15 proc. mažiau nei sausį, kai suvartojimas buvo 1106 GWh, tačiau sausis buvo 3 dienomis ilgesnis mėnuo. O, palyginti su 2022 m. vasariu, kai vartojimas siekė 1050 GWh, šiemet suvartota maždaug 11 proc. mažiau.