„Bet kuri infrastruktūra turi tiesioginį poveikį aplinkai. Pastangos šį poveikį sumažinti – neatsiejama mūsų darbo dalis visais šios infrastruktūros gyvavimo etapais nuo planavimo, statybų iki įprasto veikimo. Per puspenktų metų vykusį parengiamąjį etapą oro linijos aplinka buvo kruopščiai ištirta, ekologinė priežiūra vyko visų statybų metu. Jungčiai jau veikiant, specialistai kruopščiai stebės aplinką „LitPol Link“ kaimynystėje ir prireikus įvertins, kokių dar papildomų pastangų galėtume imtis, kad jungties poveikis nebūtų juntamas“, – sako „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis.
„LitPol Link“ poveikis aplinkai bus tiriamas ateinančius trejus metus. Specialistai darbą pradės ankstyvą rudenį stebėdami migruojančius paukščius. Jų gausu netoli elektros linijos esančiuose vandens telkiniuose – Žuvinto biosferos rezervate, prie Rimiečio, Simno ežerų. Esant prieblandai skrisdami pro laidus paukščiai gali jų nepastebėti ir į juos atsitrenkti. Specialistai tirs paukščių sankaupas tokiose vietose ir, esant poreikiui, teiks rekomendacijas pagerinti laidų matomumą. Dalyje „LitPol Link“ trasos specialūs laidų matomumą didinantys žymekliai ir atšvaitai įrengti jau statybų metu. Šios priemonės buvo suplanuotos jau 2009 m., tik pradėjus poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Monitoringo programą vykdysiantys specialistai visus trejus metus kruopščiai stebės zonas, kur nustatyta esant vertingų gamtinių buveinių ar retų augalų rūšių. Ypatingas dėmesys bus skiriamas retoms roplių ir varliagyvių rūšims. Manoma, kad „LitPol Link“ linijos apsaugos zonose gali gyventi 11 varliagyvių ir šešios rūšys roplių. Specialistai vertins jų radaviečių būklę, nustatys individų skaičių.
Papildomai bus atliekami elektromagnetinio lauko tyrimai tose trasos dalyse, kur elektros perdavimo linija eina netoli gyvenamųjų ir visuomenės paskirties patalpų.
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ Lietuvoje tęsiasi 51 kilometrą nuo Alytaus iki Lenkijos sienos.