Plėtra turi būti gerai pamatuota
Kad Baltijos šalys pagamintų daugiau energijos, negu pačios jos sunaudoja ir reikšmingai padidintų savo potencialą – tam reikia didelių ir reikšmingų investicijų į elektros tinklą. Valstybės kontrolės išvadoje buvo teigiama, kad tinklo nusidėvėjimas – sparčiai auga, o tai reiškia, kad investicijų – prireiks dar daugiau. D. Maikštėnas papasakojo, kaip planuojama jas vykdyti.
„Jeigu paanalizuoti tą periodą, kurį analizavo ir auditoriai, tai gal truputėlį paraštėse liko tai, kad per tą periodą „Ignitis“, ESO investavo virš 800 milijonų į tinklą, kai viso tinklo apskaitinė vertė yra truputėlį virš milijardo.
Vien per paskutinius du metus mes investavome pusę milijardo eurų į ESO tinklą. Investicinis dešimties metų planas sekančiam periodui viršija 2,5 milijardo. Ta plėtra – ji yra maksimaliai forsuota, nes, jeigu mes įdėtume dar daugiau pinigų į ESO tinklą per daug greitai infliuotų skirstymo tarifas, kas vėl turėtų neigiamas pasekmes vartotojams, todėl ta plėtra turi būti labai gerai pamatuota“, – pasakojo D. Maikštėnas.
Tiesa, jis pripažino, kad po visoje Lietuvoje nuskambėjusio ESO skandalo – tam tikras pamokas išmokti teko visiems.
„ESO kolegoms tikrai patarsime daugiau komunikuoti, kiek jie inovacijų, investicijų, labai daug modernizavimo tinkle padaro“, – teigė D. Maikštėnas.
Kodėl gyventojai mano, kad pinigai iš jų buvo pavogti?
Anot D. Maikštėno, ilgą laiką diskusijų centre buvusi ESO ir 160 milijonų eurų siekiančios vartotojų permokos istorija – puikiai įrodė tikslingos ir aiškios komunikacijos stoką.
„Sakyčiau, čia mes turėjome klasikinį pavyzdį, kai diskusija tarp auditoriaus ir reguliuotojo, kur auditorius atrado, kad reguliuotojas kai kuriuose teisės aktuose nėra pilnai konkretizavęs, kaip išlyginami reguliaciniai skirtumai, aplipo ir pavirto tokiais mitais, kurie sudarė įspūdį, kad ESO neteisėtai susirinko kažkokius pinigus ir dar drįsta sau leisti 15 metų jų neatiduoti.
Tai atrodo visiškai skandalingai. Jeigu kažką susirinkai, kas ne tavo – tai kitą dieną ar bent jau kitą mėnesį atiduok. Tai kelia normalią tokią pasipiktinimo emociją, nors, iš tikrųjų, tas ginčas, kaip tie reguliaciniai skirtumai pastoviai susidaro, buvo visiškai technologinis“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, šioje situacijoje svarbu suprasti tam tikrus dalykus.
„Reikia suprasti, kad šešis metus įmonė pati nesugalvojo, kaip rinkti pinigus. Ji pažodžiui, pagal įstatymus ir reguliuotojo nurodymus, vykdė veiklą. Kad tam tikrais atskirais atvejais reikėjo kažką kompensuoti – tai yra kasdieninė veikla“, – teigė D. Maikštėnas.
Jis taip pat įvertino, kaip, jo akimis, šioje situacijoje veikė ESO.
„Įmonė veikė preciziškai, pagal reguliuotojo nurodytą metodiką. Ir tada, ir dabar, ir veiks ateityje. Ką reikia suprasti, tai, kad ESO, kaip reguliuojama monopolija – ji negali uždirbti daugiau pelno, negu nustatyta pelno marža. Jeigu kažko surenkama per daug – grąžinama palūkanomis ir tas pelnas arba nauda, kurį grįžta už investicijas – ji yra užfiksuota akmenyje ir ji negali būti padidinta.
Pati įmonė neturi kažkokio komercinio intereso kažką negrąžinti, grąžinti per anksti, daugiau ar dar kaip nors. Kas įvyko, tai ta komunikacija, tas informacijos pateikimas, ką reikia patobulinti metodikose – pavirto tokiu masiniu visuomenės klaidinimu“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas.
Prireikė psichologinės pagalbos
Kaip pastebėjo D. Maikštėnas, visoje šioje situacijoje labiausiai nukentėjo paprasti ESO darbuotojai.
„Jie susidūrė su labai agresyviomis nuotaikomis, kai yra nueinama pas klientus. Buvo tam tikrų dienų, kai net psichologinę pagalbą mes turėjome teikti ESO darbuotojams, paprastiems elektrikams, nes jie buvo atakuojami žmonių, kurie įsivaizdavo ir turėjo tą emocinį užtaisą, kad, jeigu atėmėte – tai atiduokite, kas buvo totalus žmonių klaidinimas“, – teigė D. Maikštėnas.
Tiesa, išvados – padarytos.
„Čia tiesiog gerai išmoktos pamokos ateičiai, kad, kai atrandame kažkokius patobulinimus, kai atrandame tam tikrą galimybę tobulinti sistemą, reikia labai gerai pagalvoti apie komunikaciją, kaip pateikti tą informaciją teisingai visuomenei, kad ir apimtis, ir supratimas būtų korektiškas“, – teigė D. Maikštėnas.