„Rinka rimsta, kiekviename prašymų rezervuoti galias etape fiksuojame vis mažiau susidomėjusiųjų. Manau, kad (...) daugiau dėmesio bus skiriama sutartiems pajėgumams įrengti, o ne papildomų galių rezervacijoms“, – praėjusią savaitę vykusiame „Verslo žinių“ energetikos forume „Baltic Energy Forum 2023“ sakė R. Masiulis.
„Litgrid“ duomenimis, saulės ir vėjo elektrinėms šiuo metu tinkle rezervuota 14 gigavatų (GW). Skaičiuojant pagal jau plėtojamus projektus, sudarytus ketinimo protokolus bei remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ prognozėmis, 2023 m. Lietuvoje galėtų būti 2,3 GW, 2024 m. – 3,3 GW, 2025 m. – 8,1 GW, 2026 m. – 9,9 GW, 2030 m. – 14,1 GW generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų.
Pasak R. Masiulio, dalis projektų, kuriems rezervuota galia, nebus įgyvendinti, tačiau Lietuva 2030 m. turėtų būti elektros eksportuotoja.
„Ne visi projektai bus užbaigti, kai kurie bus atšaukti, 100 proc. jų niekada nebūna įgyvendinama. Vadinasi, 2030 m. kai kurie jų bus atidėti, maždaug tuomet pasigaminsime pakankamai elektros savo poreikiui padengti ir eksportuosime – tačiau nedaug“, – teigė R. Masiulis.
„2030 m. prognozuojame, kad maždaug 9 GW atsinaujinančių energijos išteklių generacijos pakaks maždaug 20 TWh elektros suvartojimo poreikiui patenkinti“, – dar sakė jis. Palyginimui, pernai Lietuvoje suvartota 12,6 TWh elektros.
„Augant elektros paklausai, bus daugiau erdvės Lietuvoje plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius“, – kalbėjo „Litrgid“ vadovas, pridūręs, jog kartu bus itin svarbu užtikrinti, kad pakankamai sparčiai augtų ir elektros vartojimo poreikis.
Prognozuojama, kad ateityje elektrifikuojant pramonę, transportą ir kt. sektorius, Lietuvoje bus suvartojama maždaug dvigubai daugiau elektros nei šiuo metu, 2050 m. – 70 TWh.
Vyriausybė tikisi, kad iki 2030 m. Lietuva pasigamins 100 proc. suvartojamos elektros energijos.