„Šiuo metu rinka labai nervingai stebi tą procesą. Konsensusas – kad pagrindinė kainų kilimo priežastis yra būtent ši. Dar yra kitos: bendra ekonominė situacija, kitų šalių nepakankamas pasiūlos augimas, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, Rusijoje, ar netgi kritimas, pavyzdžiui, Venesueloje, Libijoje. Galbūt ir bendra ekonominio pakilimo nuotaika lemia – viskas kyla, tai kodėl naftos kainos nepakelti“, – trečiadienį laidoje DELFI Diena sakė ekonomistas.
Ž. Mauricas pastebėjo, kad JAV sankcijų poveikis kol kas nėra aiškus.
„Naftos kainų pokyčiai priklausys nuo Irano naftos eksporto statistikos po lapkričio 4 dienos, tarptautinės bendruomenės reakcijų ir JAV sankcijų pobūdžio. T.y. ar bus uždaryta prieiga prie Irano finansų sistemos, transporto kanalų.
Jei ne – jei Kinija, Indija, Rusija ir Europos Sąjunga susitars, sugalvos kaip apeiti JAV sankcijas ir paaiškės, kad Irano eksportas išlieka neblogame lygyje, tada galimas netgi ženklus naftos kainų kritimas. Drįsčiau teigti ir apie 10 dolerių už barelį atpigimą', – komentavo jis.
Staigus dyzelino pabrangimas
Laidoje taip pat dalyvavusi Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė pasakojo, kad kuro kainos degalinėse didžiąja dalimi priklauso nuo produkto kainos – ji sudaro apie 50 proc., dar apie 40 proc. priklauso nuo mokesčių (akcizo, pridėtinės vertės mokesčio).
„Jei mokesčiai išlieka stabilūs, kainų pokyčiui daugiausiai įtakos turi produkto brangimas. Didmeninės kainos didžiąja dalimi priklauso nuo naftos kainų, taip pat – nuo dolerio kurso. Naftos kainų kilimas pastaruoju metu lemia didmeninių kainų kilimą.
Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais kainos šoko į viršų pakankamai staigiai. Daugiausiai kilo dyzelinas, per kelias dienas pabrango 5 proc. Tai yra tikrai daug“, – dėstė ji.
D. Jokšienė priminė, kad nuo sausio 1 dienos padidintas dyzelino akcizas.
„Be to, didmeninės dyzelino kainos augo žymiai daugiau nei benzino“, – taip ji aiškino, kodėl dyzelino ir benzino kainos pastaruoju metu beveik susilygino.
Maržos – žemumose
Ž. Mauricas aiškino, kad gaminto ir pardavėjo maržos taip pat kinta.
„Jos turi tendenciją, naftos kainai mažėjant, išaugti – pardavėjai neskuba mažinti kainų, kada žaliavos kaina krenta. Taip yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Tuo metu, kai kainos kyla, marža nekyla taip sparčiai.
Šiuo metu, skaičiuojant apytiksliai, maržos yra 3 metų žemumose. Kuo didesni svyravimai, tuo ta marža didesnė“, – sakė jis.
D. Jokšienė teigė, kad kiekviena įmonė turi savo kainų nustatymo strategiją.
„Pigios degalinės, pavyzdžiui, „Jozita“ turi strategiją laikyti žemiausias kainas, tačiau jie netaiko jokių nuolaidų. Beje, iš maržos degalinė dar turi išsilaikyti, mokėti darbo užmokesti. Galima mokėti minimalų atlyginimą, galima mokėti vidutinį“, – teigė ji.
Tuo metu Ž. Mauricas svarstė, kad pigios degalinės galimai „optimizuoja mokesčius“.